|
Valstybės vardu provokuojamas atoveikis
Visuomenės gyvenime galioja daugelis gamtos arba mechanikos dėsnių, tačiau kiekybinė išraiška visuomenėje gali būti kitokia nei gamtoje. Antai trečiasis Niutono dėsnis, atoveikį prilyginantis veiksmui, visuomenės gyvenime tinka tiek, kad jis patvirtina esant atoveikį, tik kai būna veiksmas. Tačiau visuomenėje atoveikis gali būti gerokai didesnis už veiksmą, kaip tose vaikų peštynėse pirmasis antrąjį krepštelėjo, antrasis pirmajam nosį sukruvino, o trečiasis antrąjį sumušė. Sukilimai, maištai, revoliucijos laikytini atoveikiais į valdančiųjų priespaudą, į valdančiųjų žmogiškosios priedermės nevykdymą.
Mūsų teisėsaugos smukusio autoriteto, neadekvačių veiksmų iki smurto taikių piliečių atžvilgiu akivaizdoje, per trumpą laiką susikūrė politinė partija Drąsos kelias, kuri, gavusi pakankamą piliečių palaikymą, kelis narius atvedė į Seimą. Nenutrūkstamai vyksta pilietinės akcijos TIESOS. Tai valstybės išprovokuotas atoveikis į valstybės vardu vykdomą neteisingumą.
Teisėsaugos iškeltos bylos Garliavos šturmo aukoms bei Drąsos kelio pirmininkei, pastarajai tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų balsais jai atimta kaip Seimo narės neliečiamybė privertė ją pasitraukti į užsienius (?), ten ieškoti tiesos, kurią, tikėtina, mūsų valstybės gėdai, ras. Tai taip pat išprovokuoto atoveikio rezultatas.
Seime jau sklando siūlymas organizuoti N.Venckienei apkaltą dėl jos nedalyvavimo Seimo posėdžiuose, nors ji iš tikrųjų Seimo nario priedermę dalyvauti teisėkūroje atlieka. Tačiau Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, neinicijavęs nagrinėjimo, kodėl N.Venckienė iš Seimo posėdžių pasitraukė, jau neįsivaizduoja, kad ji Seime gali likti. Vėl provokuojamas atoveikis.
Skaudu ir apmaudu, kad mūsų dar nebrandžios demokratijos valstybėje, valstybės vardu imamasi destabilizuojančių veikų, provokuojančių teisėtą atoveikį.
Algimantas Zolubas
© 2013 XXI amžius
|