Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mėgins stabdyti slenkantį Lapių bažnyčios šventoriaus šlaitą

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Lapių bažnyčios šventoriuje

Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas, – tokį sprendimą rugsėjo 19-ąją priėmė bažnyčios klebonijoje susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.

Į pasitarimą atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su atsakingais darbuotojais, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Lapių seniūnas Rimantas Stankus, bendruomenės atstovai.

Kaip naikinamas mūsų garsiųjų lakūnų atminimas

Minint Atlanto nugalėtojų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – skrydžio jubiliejinius metus, reikšminga yra aplankyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos centrinius rūmus, susijusius su mūsų tautos didvyrių vardu. Būtent čia buvo balzamuoti žuvusių lakūnų kūnai, vadovavaujant profesoriui Jurgiui Žilinskui, aktyviai talkinant profesoriui Kaziui Oželiui. Balzamavimas truko nuo 1934-ųjų iki 1937 metų Visų Šventųjų šventės, ir nuo 1940 metų gruodžio vidurio iki 1944 m. kovo 18 d. jie buvo pašarvoti Akademijos koplyčioje. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, baiminantis, kad balzamuotus lakūnų kūnus okupantai nesunaikintų, kauniečio Tomo Zaukos iniciatyva, pritariant Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto profesoriams Vladui Lašui ir Benediktui Šiauliui, keletas Lietuvos patriotų, prisiekę niekam apie tai neprasitarti, nuleidę liftu varinius karstus su lakūnų palaikais į rūsį, juos užmūrijo sienos nišoje. Šioje slaptavietėje lakūnų palaikai išbuvo net 20 metų, kol 1964 m. rugpjūčio 12 d. atsirado galimybė juos palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Senoji Medicinos fakulteto koplyčia išliko iki dabar. Tačiau, deja, Kauno medicinos universiteto vadovybė (rektorius Remigijus Žaliūnas) nepanorėjo išsaugoti nei tautos didvyrių palaikus slėpusios nišos, nei greta jos veikusio memorialo, nei kitų čia buvusių istorinių relikvijų. Visa tai buvo sunaikinta 2005 metais, o jų išvakarėse, 2004 metų gruodį, nepaisydama visuomenės protesto ženklų, tuo metu Kauno savivaldybei vadovavusi Arvydo Garbaravičiaus ir Eriko Tamašausko kompanija užvertė žemėmis išlikusią S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus požeminę dalį. Skaudžiausia, kad tai vyko minint Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 15 metų sukaktį... Miesto vadovai turėtų rūpintis tautos materialinių ir dvasinių vertybių, tautos gyvybės išsaugojimu, o ne vien savo asmeninio turto kaupimu. Čia pat galima prisiminti, kaip vadinamojo istorinio paveldo vadovai iki šiol energingai rūpinasi mums svetimų okupacinių simbolių išsaugojimu ant Vytauto Didžiojo tilto kolonų. Medicinos akademijoje į mūsų tautos didvyrių – S. Dariaus ir S. Girėno – materialinės atminties išsaugojimą buvo tik numota rankoma. Lakūnų mauzoliejus Senosiose miesto kapinėse buvo vienas iš svarbiausių objektų, prie kurio sovietinės okupacijos metais per Vėlines Senosiose kapinėse rinkdavosi žmonės, tiesdami rankas į laisvos Lietuvos skrydį. Ir labai skaudu, kad po daug metų tai pasidarė visai nesvarbu tuometiniam Kauno miesto merui A. Garbaravičiui ir jo pavaduotojui E. Tamašauskui, inicijavusiems mauzoliejaus užkasimą.

„Auksinis berniukas“ sugrįžo į Saulės laikrodžio aikštę

Skulptūra „Šaulys“ vėl puoš Šiaulius

Rugpjūčio 29-osios pavakarę Šiauliuose į savo įprastinę vietą Saulės laikrodžio aikštės centre sugrąžintas miesto simbolis – skulptūra „Šaulys“, šiauliečių neretai vadinamas „Šauliuku“ arba „Auksiniu berniuku“. Šiaulių miesto vadovų iniciatyva sudėtingas techninis darbas – skulptūros užkėlimas ant beveik 18 metrų aukščio kolonos – tapo švente šiauliečiams. Gyventojus į „Šaulio“ sugrįžimo ceremoniją kvietė miesto bulvaru žygiavęs pučiamųjų orkestras, kurį į aikštę vedė aukso rūbais pasipuošęs šaulys. Pasigrožėti atgimusia žymaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra susirinko šimtai žmonių.

Palangoje įamžintas Nobelio premijos laureatas

Palangoje įamžintas Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimas – žymaus, kurortą itin mėgusio poeto vardu pavadintas medinis tiltelis per Rąžę šalia garsiosios J. Basanavičiaus gatvės. Kaip pranešė Palangos miesto savivaldybė, dar šią vasarą tiltelį turėtų papuošti ir informacinė lentelė. Su siūlymu taip pagerbti garsų poetą į Palangos miesto savivaldybę dar pavasarį kreipėsi keletas šaliai nusipelniusių asmenų: Lietuvos PEN centro prezidentas Herkus Kunčius, profesoriai Ramūnas Katilius bei Tomas Venclova, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Pranas Morkus bei Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Iki šiol buvęs bevardis tiltas per Rąžę J. Brodskio atminimui įamžinti pasirinktas ne atsitiktinai – viešėdamas Palangoje, šioje miesto dalyje poetas itin mėgo lankytis.