|
Šiaulių vyskupijoje
Šiaulių dekanate
Bažnyčios ir miestelio gimtadienis
|
Sveikina klebonas kun. Povilas Šliauteris
|
KUŽIAI. Čia iškilmingai paminėtos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios ir miestelio 360 metų sukaktys. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis atnaujintos bažnyčios šventoriuje. Jas aukojo Kužių klebonas kun. Povilas Šliauteris ir Šakynos klebonas kun. Remigijus Jurevičius. Paskui bažnyčios šventoriuje atidengta memorialinė lenta ant per karą susprogdintos ankstesnės bažnyčios pastatytos kolonos. Kužių seniūnė Jolanda Rudavičienė sakė, jog visai neseniai pavyko surasti ir atkasti ankstesnės bažnyčios fragmentą. Jis primins, jog čia stovėjusi puošni, didelė ir balta lyg gulbė Kužių bažnyčia. Memorialinę lentą atidengė Kužių seniūnė ir kraštietė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Paminklą pašventino Kužių klebonas kun. P. Šliauteris. Savo sukurtą eilėraštį perskaitė Kužių miestelio jubiliejui skirto rašinio konkurso laureatas Vytautas Atkočiūnas.
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Šiaulių dekanate
Prasmingas savaitgalis
RAUDĖNAI. Šv. Baltramiejaus atlaidų savaitgalis miestelyje puiki proga ir galimybė išlydėti saulėtą vasarą ir pasitikti rudenį. Jau nuo penktadienio ryto visus sveikino šiaudų bobutė ir kvietė į tradicinę šventę. Šeštadienį aktyviai pasportavę merginų ir mergaičių krepšinio, vaikinų tinklinio, berniukų ir vyrų futbolo varžybose, visi dalyviai susirinko į apdovanojimų ceremoniją kultūros namuose. Šeštadienį užbaigė gegužinė kultūros namų kiemelyje.
|
|
Telšių vyskupijoje
Šilalės dekanate
Atlaidus vedė vienuolis dominikonas
|
Kun. Augustinas Ruzgys OP
|
UPYNA. Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos tikintieji rugsėjo 15-ąją šventė titulinius atlaidus. Į juos atvyko garbingas svečias iš Vilniaus kunigas vienuolis dominikonas Augustinas Ruzgys, kilęs iš Šilalės krašto. Votyvos šv. Mišias už Upynos parapijos gyvuosius ir mirusiuosius aukojo Upynos parapijos klebonas kun. Eduardas Steponavičius. Jis supažindino atlaidų dalyvius su popiežiaus Pranciškaus kreipimusi į galinguosius pasaulio valstybių vadovus dėl taikos išsaugojimo, pasikliaujant malda ir taikiomis derybomis, o ne karais. Atlaidų Sumos šv. Mišias aukojo kun. A. Ruzgys OP. Jo homilija buvo susieta su Dievo Motinos Vardo diena, kuri sutapo su Šiluvos atlaidais. Talkinant ministrantams, adorantėms bei darniai ir gražiai giedant dvidešimties žmonių Upynos parapijos chorui, kuriam vadovauja vargonininkas Eugenijus Naktinskis, atlaidų Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidai baigėsi iškilminga procesija aplink bažnyčią ir pačiomis gražiausiomis, nuoširdžiausiomis maldomis, skirtomis Dievo Motinai.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Marijampolės dekanate
Bažnyčios ir klebono šventė
SASNAVA. Šiemet į tradicinius Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus Sasnavoje gausiai susirinkę parapijiečiai ir svečiai pirmiausia buvo sutikti Kazlų Rūdos muzikos klubo pučiamųjų orkestro (vadovas Rimantas Gelgota) atliekamos sakralinės muzikos. Tai Sasnavos bendruomenės ir seniūnijos dovana parapijai, šventusiai ne tik atlaidus, bet ir Sasnavos bažnyčios 75-metį. Ypatingi šie atlaidai ir klebonui kun. Arvydui Liepai prieš 15 metų per šiuos atlaidus jis pasakė pirmąjį pamokslą savo parapijiečiams.
|
|
Vilniaus arkivyskupijoje
Ignalinos dekanate
Paminėjo bažnyčios 240 metų sukaktį
|
Klebonas kun. Marijonas Savickas
(dešinėje) savo balsu prisijungė
prie kapelos dainos
|
CEIKINIAI. Rugsėjo 15 dieną čia paminėta Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios 240 metų sukaktis. Ceikinių parapijos tikintieji rinkosi į iškilmingus Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus, o po šv. Mišių koncertą dovanojo Ceikinių kaimo kapela Keiziai, folkloro ansamblis Babutės kuperkas ir kanklininkė Judita Čibiraitė. Padavimas byloja, kad dabartiniame bažnyčios šventoriuje augo didžiulis beržas, kuriame piemenėliams pasirodė Švč. Mergelė Marija ir reikalavo, kad šioje vietoje būtų pastatyta bažnyčia. Pasakojama, kad nuo tada ceikiniškiai ėmė melsti Švč. Mergelę Mariją sveikatos, aukoti aukas. 1773 metais bajoras M. Šmigelskis Ceikiniuose pastatė liaudies architektūros formų medinę bažnyčią ir paskyrė jai beneficiją. Iki tol 16221700 metais kaime veikė evangelikų bažnyčia, o 1636 metais (kituose šaltiniuose 1675 metais) buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 240 metų sukaktį galima laikyti simboline žinoma, kad per Pirmąjį pasaulinį karą šventovė sudegė, tačiau po karo ant senųjų pamatų ir vėl išaugo nauja medinė bažnytėlė. 1947 metais kun. J. Karaliuko ir kun. Br. Laurinavičiaus iniciatyva bažnyčia buvo padidinta.
|
|
|