2013 m. spalio 4 d.    
Nr. 36
(2060)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Garliavos šturmo bylose teisinama policija ir prokuratūra

Kristina APANAVIČIŪTĖ

Kol Lietuvoje yra kilęs ažiotažas dėl Bendrojo pagalbos centro nesugebėjimo nustatyti žudomų žmonių buvimo vietų, prokuratūra su policija „keliasi reitingus“ politinėse Garliavos šturmo bylose. Pasižymėjęs objektyvumu ir nešališkumu teisėjas Aurelijus Rauckis po Kauno apygardos teismo sprendimo panaikinti jo nutarimą nutraukti administracinę teiseną įstatymų nepažeidusį Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei persisuko kaip vėtrungė ir rugsėjo 24-ąją nubaudė vieną irgi niekuo nenusikaltusį Garliavos šturmo liudytoją Raimundą Čiegį net 400 litų bauda. Teisėjas savo nutarime visiškai išėjo iš administracinės teisenos ribų, ir nors Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius dar balandį nutarimu nustatė, jog R. Čiegis antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą prievarta paimti mažametę N. Venckienės globotinę netrukdė, uolusis teisėjas „nustatė“, jog R. Čiegis trukdė vykdyti teismo sprendimą, nors nebuvo kaltinamas trukdymu antstolės darbui. Kadangi negalima taikyti LR ATPK 187 str. 2 d. (teisėto policijos ar kito pareigūno reikalavimo neklausymas), jeigu pilietis neatlieka nieko neteisėto, todėl teisėjas galimai ir puolė gelbėti policininkus, kurie negrabiai ir nemokšiškai surašė dokumentus bei sudarė bylą be jokių įrodymų, vien pridėję vedamo už abiejų rankų R. Čiegio juodai baltą nuotrauką. Teisėjas, be to, nutarime dargi ir policininkų surašytą protokolą „pataiso“. Tai suponuoja mintį, jog byla iš viso turėjo būti grąžinta į instituciją. Negirdėtas dalykas, kad teismui nustačius, jog policija nesugebėjo išaiškinti faktinių aplinkybių, teismas ne bylą nutraukia ar grąžina ją papildyti, o pats taiso protokolą. Jeigu pilietis netrukdė antstolei vykdyti savo pareigų, tai policija neturėjo jokios teisės tą pilietį suimti.

Teismuose policininkai ginasi, jog jeigu jie asmenį suėmė (beje, be sulaikymo protokolo ir tapatybės nustatymo), tai jis esą kažką neteisėto padarė. Rugsėjo 24 d. Dalijos Bulotienės byloje teisme liudydamas policininkas M. Kabašinskas minėjo lygiai tokį patį argumentą, tačiau priremtas prie sienos ir paklaustas, ar po kiemą be orientacijos šlitinėjusi ir galimai dujų gavusi šiuo metu ligoninėje gulinti sunkios sveikatos būklės, su neaiškiu kraujotakos sutrikimu (prie to galėjo prisidėti per Garliavos šturmą panaudotos neaiškios kilmės dujos, kurių panaudojimą dar kartą patvirtino M. Kabašinskas, esą dujas papurškęs „netyčia“) D. Bulotienė, 1991 metų Sausio 13-osios Parlamento gynėjo, Krašto apsaugos savanorio, disidento našlė, ką nors blogo darė, vaikščiodama po kiemą ir sakydama policininkams – „Vaikeliai, sustokite, ką jūs darote“, – prisipažino, jog tai nėra laikoma teisės pažeidimu. Liudytojas Zenonas Langaitis patvirtino, jog D. Bulotienė buvo be nuovokos, o link žmonių atgal nuėjo ieškodama sūnaus, kuris, Krašto apsaugos savanorio sūnus, profesionalus šokėjas, yra tampomas baudžiamojoje byloje, o pagal prokuroro R. Gailevičiaus „logiką“ dargi buvo padarytas „bendrininku“ su savo motina...

Nuo į akis pripurkštų dujų 2012 m. gegužės 17 d. Žygimantui Bulotui buvo labai negera, jis beveik nieko nematė, tačiau prokuratūra su policija kartoja, jog dujos naudotos nebuvo – tik „netyčia“. Įdomu, ar gavus dujų į veidą „tyčia“ ar „netyčia“, cheminis poveikis skiriasi? Kiek teko mokytis chemijos, dujos sklinda nežmonišku greičiu po aplinką, ypač jeigu, kaip tą rytą, buvo lietingas oras... Deja, teisėjas A. Rauckis, lankydamas chemijos pamokas, nedaug išmoko, nes nežinojo, jog dujos sklinda labai dideliu greičiu po aplinką – jis buvo linkęs tikėti, jog dujos yra skystis, ir jų būtinai reikia papurkšti tiesiai į akis, kad būtų juntamas poveikis. Manau, jog Garliavos šturmo bylose teisėjų kompetencija, išmanymas apie policijos naudojamas specialiąsias priemones irgi turėtų būti tikrinamas... Deja, tai nėra daroma, o teisėjai, baigę vien teisę – socialinius mokslus – nelabai ką daugiau „įstatymo raidės“ išmano šiose bylose. Dar žino, kaip švaistytis baudomis į kairę ir į dešinę. Nors neseniai tas pats teisėjas A. Rauckis bandė išreikalauti 2012 m. balandžio 12 d. Kauno VPK veiksmų planą, kaip vykdyti gegužės 17-osios „operaciją“, iš šturmo instruktažą pravedusio Žukausko gavęs atsakymą, jog tai yra riboto naudojimo informacija ir teismui neteiktina, rugsėjo 24 dieną atmetė prašymą dar kartą išreikalauti tą planą, esą tai nesusiję su byla, nors prieš mėnesį pats prašė pateikti. Net Valstybės saugumo departamentas (VSD) privalo pateikti medžiagą teismui, tačiau A. Rauckis pademonstravo, jog jam gali vadovauti policininkai, prokurorai, – jis prieš jų valią ir diktatą yra bejėgis.

Nuo 2013 metų liepos pasikeitus Lietuvos Konstitucinio teismo (KT) praktikai, yra priimtas KT nutarimas, jog ir slapta medžiaga privalo būti pateikiama teismui. Tuo pagrindu VSD nebegalėjo slėpti informacijos nuo LVAT, ir todėl šis teismas tenkino atleistų FNTT vadovų pareiškimus. Šalims aiškinant, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaraciją bei šios deklaracijos pagrindu veikiantį Europos žmogaus teisių teismą negalima grįsti kaltinimų slapta medžiaga, teisėjas A. Rauckis apsimetė, jog negirdi. Mat ir Garliavos šturmo baudžiamoji byla, kurioje tylutėliai 2013 m. rugsėjo 23 d. dar trims mėnesiams pratęstas tyrimo terminas, esą prokuroras nesuspėjo tyrimo pabaigti nuo liepos 23 d. iki rugsėjo 23 d. Tam, matai, sutrukdė skundus parašę įtariamieji, ir jis neva neturėjo bylos visą tą laiką, nors įtariamieji buvo sarkastiškai kviečiami susipažinti su byla atbuline data, o byla, kuri, pasak R. Gailevičiaus, buvo išsiųsta į Vilnių, grįsta „riboto naudojimo informacija“: tokia baudžiamoji byla yra vadinama „baltomis siūlėmis siūta“ ir jokių šansų teisme neturi, bus automatiškai nutraukta, kai tik pasieks teismą, juk įtarimai grindžiami slapta informacija, nes gegužės 17-osios šturmo planas yra „riboto naudojimo“. Asmenys, kurie traukiami tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn, neturi informacijos, pagal ką yra kaltinami, todėl negali gintis. Tačiau tiek policininkams, tiek teisėjams ta informacija yra žinoma. Kad prieš Garliavoje budinčius žmones buvo vykdomas operatyvinis sekimas, o jo metu surinkta medžiaga buvo rodoma šturmuotojams, pripažino liudijęs M. Kabašinskas, tik jis nedrįso tai pavadinti operatyvine medžiaga. Beje, bylose yra gauta informacija, jog šturme dirbo ir Kriminalinės policijos biuras, kuris šiaip jau dirba operatyvinį ir žvalgybinį darbą. Kiek teismams ir pasitikėjimui jais naudingas šitoks teisėjų blaškymasis, lieka neaišku.

Sveikintina tai, kad Kauno apygardos teismas panaikino R. Radišausko atstovei teisėjo Broniaus Varsackio „dosniai“ skirtą posėdžio metu baudą – net 300 litų. Larisos Tamulionienės „dovana“ vien už tai, kad atstovaujama, ir sekretorei buvo paduoti įgaliojimai tai daryti (nes teisėja atėjo pavėlavusi, ir jos sekretorė nespėjo patikrinti dokumentų), irgi bus svarstoma Kauno apygardos teismo. Susidaro įspūdis, jog teisėjai taip turi kažką nubausti, taip skuba, jog parenka ne tą asmenį, kuris yra teisiamas. Vaclovo Stončiaus byloje rugsėjo 24-ąją teisėja Larisa Tamulionienė irgi taip skubėjo, kad nenorėjo apklausti nė vieno liudytojo – nei policijos pasiūlytų, nei traukiamo atsakomybėn asmens gynybos siūlomų, nei paties persekiojamo asmens, kuris neatvyko dėl ligos. Tačiau bylai policijos atstovas Kriščiūnas pateikė pluoštą policijos liudijimų, kuriuose policininkų lūpomis pakartojama, jog šturmuotojai buvo apsiginklavę „iki dantų“, jog turėjo dujų balionus, ir matė, kaip iš namo L. Stankūnaitė su advokatu išnešė mergaitę ir nuvažiavo. Gynyba paprašė prijungti tokius liudijimus, nes jie įrodo, jog Garliavoje, Klonio g. 5 privačiame kieme buvo naudota psichinė prievarta iš karto, net neišreiškus jokių reikalavimų, kuriuos tariamai buvus bando dabar įrodyti policijos atstovas. Kovinių ginklų (bei kovinių veiksmų) demonstravimas yra laikomas psichine prievarta, ir pirmiausia tai buvo panaudota prieš taikius piliečius, o ne jokie „policijos teisėti reikalavimai“. Vėliau kilo triukšmas, buvo pradėta vykdyti fizinė prievarta. Kaip reikėjo reaguoti žmonėms, pamačius ginklus ir mušamus žmones? Kilusio triukšmo metu neva reiškiami reikalavimai miniai nėra laikomi teisėtais policijos reikalavimais, nes yra teisiama ne bespalvė minia, o konkretūs žmonės. O tai, kad tie kaltinami konkretūs žmonės turėjo girdėti reikalavimus, policininkai turėtų įrodyti. Be to, nei Policijos veiklos įstatymas, nei Liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo poveikio apsaugos įstatymas neleidžia iš karto naudoti psichinės ir fizinės prievartos. Ne viename teismo posėdyje liudijęs M. Kabašinskas ir kiti pareigūnai patvirtino, jog buvo naudojama fizinė prievarta, net paisant, ką žmogus padarė ar nepadarė, taigi, po psichinės prievartos iš karto sekė fizinė, tačiau policija bando įrodyti, jog išreiškė reikalavimus.

Teismuose iš tiesų teisiami visiškai ne tie asmenys, kurie turėtų būti teisiami, o teisėjo kėdės laikymasis bet kokia kaina kenkia teismų prestižui ir sudaro neprognozuojamų ir galimai paveikių Kauno teisėjų įspūdį. Vieną dieną teisėjas reikalauja šturmo plano, kitą dieną, jo negavęs, jau neturėdamas jokios teisėjo savigarbos, atsisako reikalauti, esą tai nesusiję su byla, nors pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą teisėjas gali susipažinti netgi su visiškai slapta informacija, jeigu jis yra gavęs leidimą. Įdomu, ar bylą nagrinėjantis teisėjas A. Rauckis turi tokį leidimą? Jeigu neturi, kodėl tuomet jis paskirtas nagrinėti bylą, kurioje yra valstybės paslapčių? Jau vien faktas, jog buvo šturmuojamas kiemas ir namas, kuriame gyveno valstybės saugomas asmuo, ir to saugomo asmens atėjo išsinešti kitas saugomas asmuo, o šturmui vadovavęs asmuo iš karto po šturmo tapo valstybės saugomuoju, sudaro pagrindą bylas nagrinėti tik tokiems teisėjams, kurie turi teisę susipažinti su slapta informacija. A. Rauckio išsisukinėjimas, esą 2012 04 12 Kauno VPK veiksmų planas nėra susijęs su byla, galbūt slepia didelę problemą – teisėjas galimai turi mažiau teisių už pas jį pasirodančius policininkus. Todėl ir yra jiems keliaklupsčiaujama, o per pertraukas siūloma kava... Beje, teisėjo A. Rauckio oficialioje biografijoje yra „balta dėmė“. Kur jis dirbo „baltos dėmės“ laikotarpiu – Kriminalinės policijos biure, VSD? Gal kas žino? Įdomu, kodėl iš ten išėjo į bankroto administratorius, o vėliau – į teisėjus?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija