2013 m. spalio 4 d.    
Nr. 36
(2060)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mėgins stabdyti slenkantį Lapių bažnyčios šventoriaus šlaitą

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
ir Kauno rajono meras Valerijus
Makūnas Lapių bažnyčios šventoriuje

Lapių bažnyčios šventoriaus siena

Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas, – tokį sprendimą rugsėjo 19-ąją priėmė bažnyčios klebonijoje susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.

Į pasitarimą atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su atsakingais darbuotojais, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Lapių seniūnas Rimantas Stankus, bendruomenės atstovai.

Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas guodėsi, kad dėl slenkančio šlaito ir yrančios atraminės sienos iškilo grėsmė bažnyčiai sugriūti. Prieš dešimtmetį bažnyčios šventorius buvo sutvirtintas – į šešių metrų gylį buvo sukalta 12 polių, kurie tarpusavyje sujungti metaliniu tinklu, tačiau darbai buvo atlikti neįrengus drenažo, neįvertinus kitų inžinerinių subtilybių, todėl atraminė siena ėmė byrėti. Klebonas teigė, kad dėl slenkančio šlaito bažnyčios fasade atsirado vis didėjančių įskilimų. Specialistų nuomone, tokia padėtis susidarė dėl nestabilaus grunto. Spėliota, kad gruntas žiemą peršąla, plečiasi ir drasko atraminę sieną bei pačią bažnyčią, kuri iki šių dienų išsilaikė gana neblogai.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau pastebėjo, kad atraminė siena neteisingai suprojektuota ir pastatyta iš netinkamų medžiagų. Ji yra tik našta visam šlaitui, nes sulaiko gruntinius vandenis.

Meras V. Makūnas konstatavo, kad visiems reikalingiems darbams atlikti reikės daug lėšų, ir siūlė viską daryti nuosekliai. Pirmiausia – skubiai atlikti geologinius tyrimus, kuriuos galėtų finansuoti ir Kauno rajono savivaldybė. Lėšas iš jau keletą metų veikiančio Bažnyčių paramos fondo savivaldybė pervestų Kauno arkivyskupijai, kuri yra Lapių bažnyčios turto valdytoja.

Arkivyskupas S. Tamkevičius sakė, kad šiek tiek lėšų galėtų skirti ir pati arkivyskupija. Jis svarstė, jog finansavimo kitiems darbams atlikti reikėtų ieškoti ES fonduose.

Meras pritarė arkivyskupui ir patarė Lapių bendruomenei skubiai teikti projektus. Panašiu būdu jau gauta lėšų Zapyškio parapijos namams, pakeistas Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios stogas.

Diskutuota ir dėl atraminės tvoros vertingumo. A. Naureckaitė informavo, kad šių metų birželį šiuo klausimu buvo kreiptasi į KPD. Dauguma pasitarimo dalyvių sutarė, kad tvora kenkia šlaitui. Abraomo Kulviečio socialinių inovacijų labdaros ir paramos fondo vadovas Vytautas Kulviečius tvirtino, kad prieš 10 metų pastatytas statinys yra ne paveldo objektas ir siūlė tvorą nugriauti, paliekant nebent fragmentą. Kitas skubus darbas, dėl kurio visi sutarė, – techninio projekto parengimas.

Beje, 1620 metais pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena seniausių išlikusių mūrinių bažnyčių Lietuvoje.

Kauno rajono savivaldybės informacija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija