|
Kaip naikinamas mūsų garsiųjų lakūnų atminimas
Minint Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio jubiliejinius metus, reikšminga yra aplankyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos centrinius rūmus, susijusius su mūsų tautos didvyrių vardu. Būtent čia buvo balzamuoti žuvusių lakūnų kūnai, vadovavaujant profesoriui Jurgiui Žilinskui, aktyviai talkinant profesoriui Kaziui Oželiui. Balzamavimas truko nuo 1934-ųjų iki 1937 metų Visų Šventųjų šventės, ir nuo 1940 metų gruodžio vidurio iki 1944 m. kovo 18 d. jie buvo pašarvoti Akademijos koplyčioje. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, baiminantis, kad balzamuotus lakūnų kūnus okupantai nesunaikintų, kauniečio Tomo Zaukos iniciatyva, pritariant Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto profesoriams Vladui Lašui ir Benediktui Šiauliui, keletas Lietuvos patriotų, prisiekę niekam apie tai neprasitarti, nuleidę liftu varinius karstus su lakūnų palaikais į rūsį, juos užmūrijo sienos nišoje. Šioje slaptavietėje lakūnų palaikai išbuvo net 20 metų, kol 1964 m. rugpjūčio 12 d. atsirado galimybė juos palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Senoji Medicinos fakulteto koplyčia išliko iki dabar. Tačiau, deja, Kauno medicinos universiteto vadovybė (rektorius Remigijus Žaliūnas) nepanorėjo išsaugoti nei tautos didvyrių palaikus slėpusios nišos, nei greta jos veikusio memorialo, nei kitų čia buvusių istorinių relikvijų. Visa tai buvo sunaikinta 2005 metais, o jų išvakarėse, 2004 metų gruodį, nepaisydama visuomenės protesto ženklų, tuo metu Kauno savivaldybei vadovavusi Arvydo Garbaravičiaus ir Eriko Tamašausko kompanija užvertė žemėmis išlikusią S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus požeminę dalį. Skaudžiausia, kad tai vyko minint Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 15 metų sukaktį... Miesto vadovai turėtų rūpintis tautos materialinių ir dvasinių vertybių, tautos gyvybės išsaugojimu, o ne vien savo asmeninio turto kaupimu. Čia pat galima prisiminti, kaip vadinamojo istorinio paveldo vadovai iki šiol energingai rūpinasi mums svetimų okupacinių simbolių išsaugojimu ant Vytauto Didžiojo tilto kolonų. Medicinos akademijoje į mūsų tautos didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno materialinės atminties išsaugojimą buvo tik numota rankoma. Lakūnų mauzoliejus Senosiose miesto kapinėse buvo vienas iš svarbiausių objektų, prie kurio sovietinės okupacijos metais per Vėlines Senosiose kapinėse rinkdavosi žmonės, tiesdami rankas į laisvos Lietuvos skrydį. Ir labai skaudu, kad po daug metų tai pasidarė visai nesvarbu tuometiniam Kauno miesto merui A. Garbaravičiui ir jo pavaduotojui E. Tamašauskui, inicijavusiems mauzoliejaus užkasimą.
Palypėjus laiptais ir pravėrus Anatomijos muziejaus duris, pagrindinę ekspoziciją sudaro 19201940 metais profesoriaus Jurgio Žilinsko ir jo bendradarbių surinkti preparatai. Įdomu tai, kad vadovaujant profesoriui, kruopščiausieji studentai muziejaus eksponatus papildydavo iš medžio, molio, vaško ir vielos pagamintais anatominiais modeliais. Jie buvo daug didesni už natūralius, bet lengviau buvo prisiminti įvairias anatomines žmogaus struktūros detales. Daug galima sužinoti Histologijos ir embriologijos katedros mokomoje auditorijoje. Katedra įkurta 1923 metais iš Šveicarijos Berno universiteto atvykusio profesoriaus E. Landau. Jis ir buvo šios katedros pirmasis vedėjas, dirbęs pagal sutartį iki 1932 metų. Katedrai kurį laiką vadovavo ir profesorius J. Žilinskas. Nuo 2003 metų jai vadovauja profesorė, habilituota dr. A. Valančiūtė. Katedra pagrindinį dėmesį skiria išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto problemų sprendimui. Kai ekskursijai vadovauja Histologijos ir embriologijos katedros dėstytojas profesorius Aleksandras Vitkus, garsėjantis ne tik savo histologiniais, bet ir Lietuvos istorijos tyrinėjimais, jos įvykių sisteminimu, tampa labai įdomu. Juk profesorius yra tęstinės knygos Lietuvos istorijos įvykių chronologija autorius. Tai tikra Lietuvos įvykių bei datų enciklopedija, praverčianti ne tik istorikams, bet ir mokytojams, mokiniams ir visiems besidomintiems mūsų krašto istorija.
Zigmas Tamakauskas
© 2013 XXI amžius
|