Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Garsaus miesto šventės

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Po atlaidų – su kunigais ir grupe choristų. Priekyje Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas ir vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, centre – Rietavo parapijos choro vadovas Juozas Barsteiga

Rietavo meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras. Kairėje – Algis Krėpšta, dešinėje – Sigitas Saukalas

RIETAVAS. Šį rudenį miestas šventė 760 metų gimtadienį, kuris prasidėjo rugsėjo 27 dieną, penktadienį, iškilmingu Rietavo savivaldybės posėdžiu. Tos dienos popietę Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus atvėrė duris parodai, o rugsėjo 28-osios šeštadienį įvyko miesto šventė. Ji prasidėjo žirgų konkūro atidarymu istoriniame Rietavo Oginskių parke, šventine eisena su dūdomis nuo Oginskių kultūros muziejaus į Rietavo parką. Čia skambėjo kalbos, vyko gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkų apdovanojimai. Po to, vyko Žemaitijos regiono pučiamųjų instrumentų bei profesionalių atlikėjų iš Vilniaus ir Kauno koncertai. Rietavo miesto 760 metų šventė baigėsi jaunimo diskoteka.

Rugsėjo 29-oji – Šv. arkangelo Mykolo atlaidų diena. Rūpestingas šios istorinės šventovės klebonas kun. Antanas Gutkauskas, pasitelkęs brolius kunigus Paulių Jaraminą ir Gediminą Jazbutį, zakristijoną Arūną Kalniką, pročkelę Iloną Meškauskienę ir bažnyčios švara besirūpinančią Vaidą Venckutę bei padedant kai kuriems aktyviems parapijiečiams ir net Rietavo parapijos senelių globos namų globotiniams, šiems Šv. arkangelo Mykolo atlaidams kruopščiai pasiruošė. Mat šiemet ši didinga šventovė švenčia 240 metų sukaktį. Bažnyčia didikų Oginskių buvo pradėta statyti 1853 metais ir baigta – 1873 metais. Šios gana didžiulės bažnyčios statyba užtruko 20 metų. Jau iš pat ryto visi atvykstantys į atlaidus turėjo galimybę susipažinti su šios bažnyčios istorija, kuri, kaip dokumentinė paroda „Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios istorijos atspindžiai“, veikė specialiai bažnyčioje įrengtuose stenduose, skirtuose Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui pagerbti, dabartinės Rietavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 260 ir bažnyčios 240 metų jubiliejui įprasminti. Čia fotonuotraukų pagalba atlaidų dalyviai galėjo susipažinti su nuo 1821 metų Rietave dirbusiais kunigais, parapijiečių skaičiumi įvairiais laikotarpius, parapijiečių piligrimyste ir kitais dalykais. Žalių vainikų girliandomis ir paskutinėmis rudeninėmis gėlėmis išdabintoje, iš išorės ir vidaus atnaujintoje Rietavo bažnyčioje, pilnoje tikinčiųjų, prasidėjo tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Po šventovės skliautais skambėjo didžiulio ir galingo parapijos choro, vadovaujamo jauno bažnyčios chorvedžio Juozo Barsteigos, ir rietaviškės, dabar jau Muzikos akademijos studentės Agnės Stančikaitės balsai. Atlaidų Sumos šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM. Vyskupo homilija buvo susieta su tos dienos Evangelija (apie turtuolį ir vargšą Lozorių) ir su šios bažnyčios globėju šv. arkangelu Mykolu. Vyskupas homilijoje pateikė pavyzdžių apie žmonių susvetimėjimą, nejautrumą vargstančiam, skurstančiam broliui, sesei, pernelyg didelį žmonijos godulį pinigui, turto kaupimui. Tai, pasak vyskupo, daro žmogų nebejautrų artimo bėdai, vargui ar nelaimei. Atlaiduose dalyvavo ir būrelis adorančių ir minisrantų bei Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikų. Atlaidų procesijos aplink bažnyčią dalyvius pradžiugino darniu ir gražiu grojimu įsijungęs Rietavo meno mokyklos moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Sigito Saukalo ir Algio Krėpštos, kuris po Sumos šventoriuje, išeinant atlaidų dalyvių miniai iš bažnyčios, pagrojo keletą šventinių kūrinėlių.

Kadangi ir po atlaidų oras buvo geras, žmonės neskubėjo į namus, o stengėsi pabendrauti su kaimynais, giminaičiais, bičiuliais. Beje, šiuos Šv. arkangelo Mykolo atlaidus tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“.

Jeigu kam tektų pirmą kartą važiuoti pro Rietavą, pravartu būtų įsiminti šio miesto istoriją. Rašytiniose šaltiniuose Rietavas minimas nuo 1253 metų. Oficialiuose dokumentuose kaip miestas Rietavas paminėtas 1525 metais, o 1792-aisiais gavo Magdeburgo teises ir herbą su pavaizduotu bėgančiu liūtu su sukąstu kalaviju dantyse... Tai – didybės ir galingumo simbolis. 1812–1909 metais miestas jau priklausė didikų Oginskių giminei. Jie rūpinosi šio miesto bei jiems priklausančių valdų mokslo bei technikos pažanga. Tik Oginskių iniciatyva buvo atidaryta pirmoji žemės ūkio mokykla Lietuvoje. Joje mokyta lietuvių kalba. Rietave atsirado pirmosios taupomosios kasos, Laurynas Ivinskis išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių, 1882 metais iš Rietavo per Plungę į Kretingą buvo nutiesta pirmoji telefono linija Lietuvoje, o 1892-aisiais Rietave įsižiebė pirmoji elektros lemputė. Šis rietaviškiams kažkada siaubą sukėlęs „stebuklas“ nušvietė ir didingą Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Tuos laikus menantis didžiulis šviestuvas-sietynas šventovėje tebetarnauja ir šiandien. 2012 metais Rietavas šventė 220 metų savivaldos, o šiemet mini šio miesto 760 metų jubiliejų (iš Rietavo Šv. arkangelo Mykolo parapijos laikraščio „Džiaugsmo ratas“, nr. 4, 2013 09 29).

Autoriaus nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“