Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Gyvasis paminklas

Akcija, skirta vieno iš Lietuvos praeities milžinų – dr. Jono Basanavičiaus – atminimo įamžinimui

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Gyvasis dr. J. Basanavičiaus paminklas (aktorius Šarūnas Gedvilas) prie namo Vilniuje, kur gyveno Patriarchas (tarp viešbučio „Novotel“ ir buvusio „Vaikų pasaulio“)

2018 metais bus minimas Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetis. 2013 metų spalio 4 dieną Vilniuje buvo surengta akcija „Gyvasis paminklas“, skirta tautos patriarcho, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jono Basanavičiaus atminimui. Juk jis – tas asmuo, kuris nusipelnė ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai (o paminklo vis nėra, savivaldybė dar neapsisprendė). Akcija buvo skirta rasti tinkamiausią vietą paminklo pastatymui. Pasirinktos trys simbolinės vietos: priešais Filharmonijos rūmus, kur 1905 metais posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas; prieš Signatarų namus, kur pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas ir Vilniaus gatvė (tarp viešbučio „Novotel“ ir buvusio „Vaikų pasaulio“), kur gyveno dr. Jonas Basanavičius. „Gyvąjį paminklą“ tris valandas skirtingose vietose „vaidino“ nemirksėdamas sustingęs bronzinis (gana šaltoku tuo metu oru) aktorius mimas Šarūnas Gedvilas, atkreipdamas (ir šokiruodamas) praeivių dėmesį į nepelnytai užmirštą aušrininką, lietuvybės gaivintoją ir puoselėtoją.

Ar mums dar rūpi Lietuva?

Edvardas ŠIUGŽDA

Naujos bėdos užgriuvo Lietuvą. Lietuviško eksporto į Rusiją epopėja ne tik tęsiasi, bet ir aštrėja. Iš sugriežtintos patikros Lietuvos vilkikams, pradėtos rugsėjo 11-ąją, o spalio 10 dieną panaikintos, Rusijos prezidento įsakymu „draugiškoji kaimynė“ nuo praėjusios savaitės antradienio nebeįsileidžia lietuviško pieno. Į Maskvą buvo komandiruotas miklusis premjero patarėjas Antanas Vinkus, kurį vienintelį Maskva sutiko matyti kaip lietuvių derybininkų grupės vadovą. Mat jis žinomas Rusijoje: ne tik buvo ambasadoriumi Maskvoje, bet prieš trejus metus Maskvoje vykusioje parodoje „Zolotaja osen“ už skverno nučiupo Vladimirą Putiną, tuomet ėjusį Rusijos premjero pareigas, ir pasiūlė paragauti lietuviškų produktų – duonos ir trauktinės „Trejos devynerios“. Tačiau šįkart A. Vinkus – jau nebe ambasadorius, o tik Lietuvos premjero patarėjas sveikatos klausimais, prisivilioti premjero D. Medvedevo ir pakalbėti bent keliais sakiniais jam nepavyko. Nors A. Vinkus giriasi savo „laimėjimais“, tačiau faktas lieka faktu: lietuviška pieno produkcija gali grįžti į Rusijos rinką, jeigu bus vykdomos Rusijos sąlygos.