|
Vilniaus arkivyskupijoje
Ignalinos dekanate
Atlaiduose džiugino choras iš Vilniaus
|
Lietuvos Mokslų Akademijos mišrus
choras, parapijietės ir jaunosios
atlaidų dalyvės Dūkšto
Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje
|
DŪKŠTAS. Rugsėjo 15 dieną Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje vyko didžiulė šventė Dūkšto krašto bendruomenė ir klebonas mons. Ignas Jakutis į Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidus pakvietė Lietuvos Mokslų Akademijos mišrų chorą. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Steponas Tunaitis ir mons. I. Jakutis. Vainikų girliandomis ir gėlėmis bažnyčią papuošė aktyvios parapijos moterys, iškilmingai apsirengusios kadaise pačių siūtais tautiniais drabužiais, nešė rožinio vėliavas, mergaitės vilkėjo baltomis sukelėmis ir nuometais, rankose laikė gėles. Lietuvos mokslų akademijos choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vytautas Verseckas, koncertmeisterė ir dirigentė Judita Taučaitė, choro valdybos pirmininkas Vilius Maslauskas) puikiai atliko visas sakralines Mišių giesmes. Džiaugsmo giesme Laudate (muz. K. Nystedo) choras pradėjo iškilmes. Didingai skambėjo V. Četkausko Mišių giesmės Gloria, Sanctus, Agnus Dei, o solistės Eglės Klimaitės, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos magistrantės (Visagino muzikos mokyklos fortepijono klasės auklėtinės), sidabrinis balsas atliekant giesmes C. Franko Panis Angelicus, Dž. Caccini ir I. Fabre Ave Marija sujaudino ir pačius abejingiausius parapijiečius. Iš Visagino atskubėję solistės tėveliai ir jos vidurinės mokyklos mokytoja jaudinosi ir džiaugėsi klausydami Eglės atliekamų šventų giesmių. Kaip dėkodamas chorui sakė Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas, Dūkšto bažnyčioje tokios šventės dar nebuvo. Po šv. Mišių choristai prie altoriaus dainavo jau retai beskambančias puikias Maironio žodžiais sukurtas dainas J. Gudavičiaus Kur giria žaliuoja, J. Naujalio Jaunimo giesmę ir Almiros ariją iš G. F. Hendelio operos Rinaldo, o kuomet uždainavo Č. Sasnausko Kur bėga Šešupė, žmonės dėkodami atsistojo. Parapijos moterys dar ilgai nesiskirstė iš šventoriaus, apžiūrinėjo chorisčių nepaprastai gražius koncertinius kostiumus, Dūkšto ežerėlio fone, šalia paraudusių klevų, klegančius, besifotografuojančius choristus, bendraujančius su čia gyvenančiais pažįstamais...
|
|
Vilniaus arkivyskupijoje
Šalčininkų dekanate
Popiežiaus paminklas
|
Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II
paminklą šventina kun. Pavel Golinski
|
BUTRIMONYS. Rugsėjo 29 dieną čia buvo atidengtas palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas. Jo šventinimo ceremoniją atliko kun. Pavel Golinski iš Lenkijos. Jono Pauliaus II paminklas bažnyčios aikštėje buvo pastatytas parapijos klebono kun. Šymono Viklo iniciatyva, kuris atgabeno statulą iš Čenstakavos. Paminklas vaizduoja popiežių Joną Paulių II kaip Ganytoją liturginiais apdarais su vyskupo lazda rankoje. Iškilmėse dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, Butrimonių seniūnė Vanda Belska bei Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai. Tą dieną Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos atlaidų šv. Mišios.
|
|
Telšių vyskupijoje
Šilalės dekanate
Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai
|
Klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis
(viduryje) su parapijos jaunimu po atlaidų
|
ŠILALĖ. Spalio 6-ąją, sekmadienį, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai. Votyvos šv. Mišias aukojo vikaras kun. Justinas Palubinskas. Priešais pagrindinį bažnyčios altorių, dešinėje pusėje, yra šv. Pranciškaus Asyžiečio statula, kuri tą dieną buvo išdabinta žalumynais, gėlėmis ir prie jos uždegtomis žvakėmis. Tai simbolizavo tos dienos prasmę bei pagarbą šiam šventajam iš Asyžiaus. Į atlaidų Sumos šv. Mišias rinkosi tikintieji ne tik iš Šilalės, bet ir iš kitų parapijų. Iš toliau atvykusieji norėjo pasimelsti ne tik į šv. Pranciškų, bet ir pasigrožėti gražiai sutvarkyta šios bažnyčios aplinka.
|
|
Kauno arkivyskupijoje
Kauno II dekanate
Bažnyčios 75-osios konsekravimo metinės
RAUDONDVARIS. Rugsėjo 29ąją parapija šventė ne tik savo dangiškosios globėjos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atlaidus. Kartu buvo minimas ir Raudondvario bažnyčios konsekravimo 75-osios metinės. Prieš 75 metus, spalio 3 dieną, Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas konsekravo pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą atstatytą Raudondvario bažnyčią suteikdamas jai Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vardą.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Panevėžio dekanate
Kleboną pagerbė keturi vyskupai
|
Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ,
Smilgių klebonas, apaštalinis
protonotaras Bronius Antanaitis,
Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas
Lionginas Virbalas SJ, vyskupas
emeritas Jonas Kauneckas, grupė
kunigų, parapijiečių ir jaunieji
smilgiškiai po šv. Mišių
|
SMILGIAI. Spalio 6-ąją Smilgių klebonas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis Šv. Jurgio bažnyčioje šventė kunigystės 65 metų sukaktį. Pagerbti bene vyriausio Panevėžio vyskupijoje klebono atvyko net keturi vyskupai: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. (Kažin, ar tiek tokio aukšto rango dvasininkų kada nors regėjo viena gražiausių Lietuvoje medinių bažnyčių?). Pabūti drauge su dvasios kolega suvažiavo būrys kunigų. Gausiai susirinko ir parapijiečių. Šventovės kamputį užėmė Perekšlių ir Sujetų kaimų jungtinis vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras Saulutė (įkūrėja ir vadovė Ligita Bilevičienė), grojęs šv. Mišiose.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Panevėžio dekanate
Kartu su krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės nariais
|
Bendruomenės namų scenoje grojo
Karsakiškio kultūros centro
liaudiškos muzikos kapela Lėvena
|
KARSAKIŠKIS. Spalio 6-ąją Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidai prasidėjo kun. Antano Strazdo (jis du kartus čia dirbo) giesme Pulkim ant kelių. Pakiliai ją atliko Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras, vadovaujamas Antano Aleksandravičiaus. Tarp šv. Mišių dalyvių buvo Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Povilas Urbšys, Antanas Matulas. Švęsti atlaidų atvyko ir iš šios parapijos kilę, bet dabar kitur gyvenantys žmonės. Buvo Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narių, sekančių šv. Ignaco Lojolos mokymu. Kas neturėjo galimybės atvykti į šv. Mišias, jas galėjo girdėti per Marijos radiją.
|
|
|