|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Šilalės dekanate Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai
ŠILALĖ. Spalio 6-ąją, sekmadienį, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai. Votyvos šv. Mišias aukojo vikaras kun. Justinas Palubinskas. Priešais pagrindinį bažnyčios altorių, dešinėje pusėje, yra šv. Pranciškaus Asyžiečio statula, kuri tą dieną buvo išdabinta žalumynais, gėlėmis ir prie jos uždegtomis žvakėmis. Tai simbolizavo tos dienos prasmę bei pagarbą šiam šventajam iš Asyžiaus. Į atlaidų Sumos šv. Mišias rinkosi tikintieji ne tik iš Šilalės, bet ir iš kitų parapijų. Iš toliau atvykusieji norėjo pasimelsti ne tik į šv. Pranciškų, bet ir pasigrožėti gražiai sutvarkyta šios bažnyčios aplinka. 12 val., giedant Šilalės parapijos chorui, vadovaujamam vargonininko Antano Kazlausko, prasidėjo Sumos šv. Mišios. Jas aukojo šios bažnyčios klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis. Prie altoriaus buvo grupė adorančių ir ministrantų, kuriuos paruošė Irena Judeikienė ir kun. J. Palubinskas. Atlaidus vedusio dekano kan. dr. A. Genučio homilija buvo susieta su tos dienos Evangelija ir šv. Pranciškus asyžiečio gyvenimu, jo veikla bei tikėjimo stiprinimu pasaulyje, pastebint šalia savęs vargo ar neturto slegiamą brolį, sesę... Iš tiesų Pranciškaus Asyžiečio (Giovanni Franceso Bernadone; 11821226) trijų vienuolių ordino įkūrėjo gyvenimo pradžia buvo bohemiška. Jis gimė apsukraus ir pasiturinčio audinių pirklio Petro Bernadone šeimoje, kurioje nieko nestigo. Tad jaunystėje būsimasis šventasis Pranciškus mėgo linksmą, nerūpestingą gyvenimą: puotavo, linksminosi, svajojo apie pergales bei šlovę to meto karo žygiuose. Pagaliau vienoje karo kovoje jis pateko į nelaisvę. Po metų, atsitiktinumo dėka, buvo išlaisvintas. Pagaliau Pranciškus sunkiai susirgo ir nors atsisakė bohemiško gyvenimo, kiek pasveikęs, tapti riteriu troško ir toliau. Savanoriu įstojo į kariuomenę. Tarnaudamas joje sapne buvo įspėtas, jog pasirinko tarną vietoj valdovo. Tada Pranciškus, atsisakęs riterystės troškimo, grįžo į gimtąjį Asyžių, atsidėjo maldai ir atgailai. Tai buvo atsivertimas. Pranciškus dažnai melsdavosi pasislėpęs kalnų oloje, mylėjo gamtą, paukštelius, žvėrelius. Savo tėvo akivaizdoje išsižadėjęs turtų, prabangos, netgi savo rūbų, kuriais buvo apsivilkęs, pradėjo tikrą vienuolišką gyvenimą, steigė vienuolynus, surinktomis lėšomis atnaujino apleistas Šv. Damijono, Šv. Petro, Porciunkulės (Angelų Karalienės) bažnytėles. Šv. Pranciškus pasižymėjo įtaigiu pamokslų sakymu ir visą gyvenimą paskyrė tikėjimui, vienuolynų steigimui bei vienuoliškos veiklos tobulinimui. Į savo gyvenimo pabaigą, atsidėjęs beveik vien mistiniam gyvenimui, šv. Pranciškus 1224 metais Alvernos kalne buvo pažymėtas Kristaus žaizdomis (stigmomis). Jis savo kūną vargino nuolatiniais pasninkais, atgaila, todėl paliego, išseko ir beveik visiškai apako. Broliams vienuoliams patarus, atsigaivinimo ieškojo įvairiose Italijos vietovėse, bet sveikata vis blogėjo. Sugrįžo į Asyžių. Dar spėjo sukurti savo genialų kūrinį Saulės giesmę, parašė testamentą, panoro mirti prie Porciunkulės bažnytėlės. Brolių vienuolių nešamas, palaimino savo gimtąjį miestą Asyžių, o po mirties buvo palaidotas Asyžiuje esančioje Šv. Jurgio bažnyčioje. Pasibaigus atlaidams, klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis padėkojo tikintiesiems už aukas priešais bažnyčią statomai Lurdo Dievo Motinos koplyčiai, kuri dar šį rudenį bus baigta statyti ir pašventinta. Dekanas sakė, jog Lurdo Dievo Motina yra ligonių globėja ir užtarėja. Apie tai liudija ir stebuklingi ligonių pagijimo prie Prancūzijoje esančio Lurdo, kur įvyko Dievo Motinos stebuklingas apsireiškimas, atvejai. Pastačius prie Šilalės bažnyčios analogišką Lurdą (sovietmečiu buvęs Lurdas sunaikintas), nuoširdžiai meldžiantis bei tikint stebuklinga Lurdo Dievo Motinos galia, galima sulaukti jos užtarimo. Po pamaldų iš toliau atvykę atlaidų dalyviai apžiūrėjo bažnyčią, šventorių, baigiamus sutvarkyti šventoriuje esančius kunigų kapus, didingą koplytstulpį, skirtą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, ir visi stabtelėjo prie šalia šventoriaus statomo Lurdo. Pranciškus ŽUKAUSKAS Autoriaus nuotrauka
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |