|
Kodėl nebuvo rodomas filmas apie Rusijos agresiją
Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas vienai iš konferencijų europinio renginio metu uždraudė rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jis turėjo būti rodomas Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirto renginio dalyviams. Per Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferenciją, kurioje dalyvavo apie porą šimtų svečių iš visos Europos, Seimo kanceliarija norėjo parodyti trumpą dokumentinį filmą apie istorinę Seimo salę, nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais ir 1991-ųjų sausio 13-ąją. Bet Seimo BFK pirmininkas socialdemokratas B. Bradauskas pareikalavo pataisyti filmą. Jis teigė filme pasigedęs didesnio dėmesio pirmajam šalies prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui ir pareikalavo iškirpti kadrus apie Sausio įvykius, nes dėl jų esą nepatogiai būtų jautęsi į renginį kviesti Rusijos diplomatai. Kanceliarijai atsisakius taisyti filmą, jo išvis atsisakyta.
Savo išsakytą nuomonę dėl filmo B. Bradauskas aiškino nenoru erzinti į konferenciją pakviestus atstovus iš Rusijos ambasados. Intencija lyg ir suprantama neaitrinti situacijos, kai Lietuva kariauja su Rusija dėl įvežti iš Lietuvos uždraustų pieno produktų. Buvęs artimas A. M. Brazausko draugas pagal partines ir ideologines linijas teigė, kad dokumentinio filmo vaizdai iš 1991-ųjų Sausio 13-osios, kur matyti prieš Televizijos bokštą ginančius Lietuvos piliečius smurtą panaudojantys sovietų kariai, tankai, netinkami rodyti, jei svečių ložėje sėdės Rusijos ambasadorius. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė vėliau aiškino, kad iš dalies pritaria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui B. Bradauskui, jog nereikia aštrinti santykių su Rusija, kurių įtampa persiduoda net į mūsų ekonomiką, tačiau ji pripažino, kad užsienio svečiams Lietuvos istorija turi būti pristatyta.
Išties, girdint tiek B. Bradausko aiškinimus, tiek daugelio komentatorių išvadas ir pasipiktinimą dėl jo veiksmų, kurie vykdomi būtent dėl galimos neigiamos Rusijos atstovų reakcijos, būtina pabrėžti ir netgi paneigti, kad tai esą daroma dėl Rusijos atstovų, kuriems filmo demonstravimas būtų sukėlęs nepasitenkinimą. Iš tiesų B. Bradauskas filmą apie Sausio 13-ąją rodyti uždraudė ne dėl galimo Rusijos atstovų nepasitenkinimo (Rusijos atstovai ir taip puikiai žino viso to 1991 metų agresijos akto aplinkybes jie patys galėtų pateikti netgi daugiau jiems žinomų faktų), bet dėl gausiai susirinkusių Vakarų Europos atstovų, kuriems būtent būtų priminta sunki mūsų kova dėl laisvės. Juk daugelis jų ne tik jau pamiršę, bet ir nežino (beje, kaip ir jų šalių piliečiai) ne tik apie Sausio 13-osios agresiją, bet net apie Lietuvą. Žinoma daug atvejų, kai vakariečiai, net jų šalių parlamentų ar kai kurie Europos Parlamento nariai, jiems pasiūlius aplankyti Lietuvą, jos ieško kažkur Afrikoje, geriausiu atveju, jiems pasakius, kad tai yra Baltijos kraštas, dar daugiau, jie galvoja, kad Lietuva dar ir dabar priklauso Rusijai, kad joje kalbama rusiškai, o jos kultūra rusiška. Jie įsitikinę, kad okupacijos metais vykę trėmimai buvo kažkokių nusikaltėlių išvežimas į Rusijos lagerius tik jų dėl nusikalstamos veiklos. Jeigu tokios žinios apie mūsų tautą būtų tik pavieniai atvejai, galima būtų dar pamiršti. Tačiau tai būna ne taip jau retai. Tada verta pagalvoti, ką veikia mūsų gausūs diplomatai, atstovai užsienio šalyse. Ar ne tik atsitvėrę nuo tų užsienio šalių piliečių, netgi ir nuo savo šalies tautiečių neperskrodžiama tylos siena? Ar ne todėl nutilo klausimai apie beveik 70 mūsų ambasadorių priklausymą KGB agentūrai? Ir jeigu tai buvo nutylima dešiniųjų valdymo metais, tai dar labiau pamirštama dabar, kai į valdžią atėjo Rytų ideologijos šaknis perėmę ir pagarbų atsargumą prieš Rusiją demonstruojantys kairieji.
Premjeras Algirdas Butkevičius iškart po skandalingo įvykio paguodė, kad filmas apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bus rodomas kitame didžiausiame Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) parlamentiniame renginyje. Išties filmas buvo parodytas Gedimino Kirkilo pristatytame Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos posėdyje (L COSAC) praėjusią savaitę. Vėliau Lietuvos socialdemokratų partijos išplatintame pranešime teigiama, kad socialdemokrato Broniaus Bradausko pozicija neatspindi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinių nuostatų. Tokiu būdu LSDP nusprendė reaguoti į skandalingą šio Seimo nario sprendimą nerodyti filmo. Be to, LSDP infocentro išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad partija nuosekliai gynė, gina ir gins Lietuvos nepriklausomybę ir bet kokios provokacijos, juodinančios Lietuvos išsivadavimo procesą, ypač žeminančios Sausio 13-osios įvykių ar Medininkų tragedijos aukų atminimą, visados sulauks griežčiausio LSDP atkirčio. Kaip teigiama pranešime, atskirų filmų ar publikacijų scenarijai negali paklusti kieno nors cenzūrai. Demokratija stipri tuo, kad pateikia demokratinį atsaką į vienokias ar kitokias provokacijas. Tad šiame kontekste socialdemokrato B. Bradausko pozicija neatspindi LSDP politinių nuostatų. Taip LSDP vadai siekia pademonstruoti, kad ir jie piktinasi ir smerkia prieš 22 metus vykdytą Rusijos agresiją ir, nepaisydami kai kurių ekscesų savo partijoje, pasirengę viešinti tos agresijos faktus.
© 2013 XXI amžius
|