2013 m. spalio 30 d.    
Nr. 39
(2063)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pasikeitimai Vatikano valstybės sekretoriato vadovybėje

Misiją užbaigusio kardinolo T. Bertonės vertinimai ir įžvalgos

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Tarcizijus Bertonė SDB

Šventojo Tėvo padėka

Apsilankęs svarbiausioje Šventojo Sosto administracinėje struktūroje – Vatikano valstybės sekretoriate – popiežius Pranciškus nuoširdžiai padėkojo už tarnystę iš pareigų dėl amžiaus pasitraukusiam Vatikano valstybės sekretoriui italui kardinolui Tarcizijui Bertonei SDB (Tarcisio Bertone). Toje pačioje spalio 15 dieną vykusioje ceremonijoje turėjo būti pristatytas jo paskirtas naujasis valstybės sekretorius italas arkivyskupas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), iki šiol ėjęs apaštalinio nuncijaus Venesueloje pareigas. Tačiau, kaip pastebėjo Šventasis Tėvas, jam neseniai buvo atlikta nedidelė chirurginė operacija (kai kuriais pranešimais, apendicitas), ir jis susitikime negalėjo dalyvauti, o savo naująją tarnystę pradės eiti po kelių savaičių. Kreipdamasis į kardinolą T. Bertonę (buvo paskelbtas asmeninis laiškas jam) popiežius Pranciškus savo ir popiežiaus emerito Benedikto XVI vardu pareiškė padėką Dievui už tai, ką šis Bažnyčios hierarchas yra gero padaręs vadovaudamas Šventojo Sosto užsienio politikai ir koordinuodamas visų Romos dikasterijų darnų bendradarbiavimą.


Moteris ir vyras atranda save tik Jame

Kun. Vytenis Vaškelis

Vyras ir moteris, Dievo sukurti kaip lygiaverčiai žmonės, buvo pašaukti įvykdyti esminį Jo planą – dauginimosi būdu pripildyti žemę palikuonių ir valdyti visus žemės kūrinius, kad kūrybingai įsitrauktų Visatoje į visuotinį dieviškosios harmonijos įsiviešpatavimą (žr. Pr 1, 28). Dėl neklusnumo Aukščiausiajam pirmieji žmonės spalvingiausio Edeno sodo ūksmėje suardė neprilygstamos malonės santykį su Juo ir prisišaukė įvairias bėdas, kurios, veikiant gimtosios nuodėmės padariniams, lydės žmoniją iki Kristaus antrojo atėjimo (žr. Mt 24, 30). Pasaulio pabaigoje dienos šviesą išvys ne tik slapčiausi vyrų bei moterų nusidėjimai, bet kerinčioje šviesoje aiškiai bus regimos ir jų mažiausios geradarybės, kurios priartins dieviškąjį gailestingumą, pridengiantį žmonių silpnybes ir suteikiantį jiems augantį Viešpaties panašumo grožį.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija