Naujas lietuviškas vaidybinis filmas Ekskursantė nepalieka abejingų
Vytautas Žeimantas
|
Pagrindinį Ekskursantės vaidmenį
vaidina Anastasija Marčenkaitė
|
Naujojo filmo siužetas neeilinis. Dvylikametę mergaitę motina iškiša pro tremtinių ešelono langą kažkur jau už Uralo, maždaug už 6000 kilometrų nuo Lietuvos. Pasako: Eik į vakarus. Vakarai kur leidžiasi saulė. Ir prasideda mergaitės kelias pėsčiomis. Sibiro taiga pilna tremtinių, nusikaltėlių, bėglių. Dauguma jai padeda, nes ji dar silpnesnė, pažeidžiamesnė už juos. Bet pasitaiko ir tokių, kurie, pabėgę iš nusikaltėlių kolonijų, varosi su savimi mėsą, nes artimiausia geležinkelio stotis nuo įkalinimo vietų už 800-1000 kilometrų. Į rankas žmogėdroms patenka ir mergaitė...
Naujas lietuviškas vaidybinis filmas sukurtas pagal tikrą 12-metės mergaitės iš Pabaltijo istoriją. Pabėgusi iš tremtinių perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6000 km ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo į Lietuvą.
Po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo padalyta į dvi dalis ir Lietuvos valstybė atsidūrė rytinėje geležinės uždangos pusėje. Stalino režimas netruko sulaužyti tradicinį lietuvių gyvenimo būdą, žiauriai malšindamas net dešimtmetį trukusį pogrindžio armijos priešinimąsi okupantams.
Šimtai tūkstančių lietuvių buvo deportuoti į lagerius Rusijos šiaurėje ir Tolimuosiuose Rytuose, Sibiro platybėse... Deja, ne visi tremtiniai pajėgė grįžti į Lietuvą. Filmo herojei tai pavyko padaryti. Kai kurie jos sutikti žmonės ją žlugdė, kai kurie abejingai nusisuko ir netrukdė jos kelionei. Tik keli jų sutiko pagelbėti įgyvendinti jos viltį grįžti namo. Keliaudama ji sutiko įvairių žmonių: vargšę rusų moterį, gyvenančią apleistame kaime taigoje, prasigėrusį vairuotoją, traukinio konduktorių, iš lagerių pabėgusių plėšikų gaują, žiaurų daktarą, dirbantį vaikų lageryje, įsimylėjusį lėktuvo pilotą, Oršos miesto NKVD skyriaus vadą ir NKVD kareivius, medžiojančius lietuvių partizanus... Ir visi jie sutrumpino mergaitės kelionę į Tėvynę, nepaisant savo pareigų vykdymo būtinumo.
Pagrindinį Ekskursantės vaidmenį vaidina Anastasija Marčenkaitė. Kartu su ja vaidina Lietuvos aktoriai: Nelė Savičenko, Margarita Žiemelytė, Darius Meškauskas, Airida Gintautaitė, Eglė Mikulionytė, Valda Bičkutė, Algirdas Paulavičius, Romualdas Urvinis, Šarūnas Puidokas, Sakalas Uždavinys ir kiti.
Filme vaidina nemažai rusų aktorių: Igorj Savočkin, Raisa Riazanova, Aliona Ivčenko, Dmitrij Gotsdiner, Ksenija Rappoport, Sergej Garmaš, Juliana Semionova. Šį filmą jau matė Rusijos žiūrovai.
Tai filmas apie viltį ir lemtį, meilę ir draugystę, pasiaukojimą ir geraširdiškumą bei neišmatuojamą meilę savo kraštui, savo Tėvynei Lietuvai. Tačiau jame pastebimas kitoks, laisvesnis požiūris į Lietuvai itin skausmingą istorijos etapą. Tremtinės drama parodoma be šitam kontekstui įprasto skirstymo į gerus ir blogus.
Ar Lietuva jau pribrendusi tokiam požiūriui? Negaliu atsakyti už visus. Bet kalbėti apie tai reikia. Nemanau, kad trankyti galvą į sieną, o po to apsikruvinus šaukti visam pasauliui, kad mes vieninteliai tokie nuskriausti, yra pats teisingiausias dalykas, sako filmo režisierius Audrius Juzėnas. Žvelgiant istoriškai, daug tautų nukentėjo tame baisiame Stalino katile. Po tam tikro laiko atsiranda tam tikra distancija, kai tu gali truputį neutraliau vertinti bendrą kontekstą. Ne konkrečią tragediją, bet bendrą kontekstą. Kalbant apie konkretų žmogų, savaime suprantama, didesnės tragedijos nebūna. Bet kalbant apie lietuvius, latvius, estus, baltarusius, ukrainiečius, žuvusius per Stalino represijas, ar apie aukas Čečėnijoje jų gali būti dešimtis ar šimtus kartų daugiau.
Beje, režisierius Audrius Juzėnas jau ne pirmą kartą grįžta į praeitį ir pristato sunkų lietuvių gyvenimą karo ir pokario metais. Tuo galėjome įsitikinti 2006 metais pasirodžiusioje jo sukurtoje juostoje Vilniaus getas. Šis filmas puikiai atspindėjo aną laikotarpį. Šį kartą A.Juzėnas pristato pagal tikrus, bet neįtikėtinus įvykius net penkerius metus kurtą juostą, kurioje pristatomas vienos drąsios mergaitės, pabėgusios iš mirties traukinio, likimas, galintis pavergti kiekvieno žiūrovo širdį.
Rusijoje buvo pusiau oficialus filmo pristatymas. Didžioji auditorijos dalis verkė. Verkė net vyrai, 10 metų nežinoję, ką reiškia nubraukti ašarą. Rusai priėmė tą filmą kaip savo istoriją, kur nėra labai aiškios takoskyros tarp mūsų ir anų, savų ir svetimų. Jie sakė, kad pirmą kartą mato filmą, kuris kitaip žvelgia į istorinę praeitį be neapykantos, be išankstinio nusistatymo, kuris vertina žmones abiejose pusėse. Ir ten, ir čia buvo ir blogų, ir nuostabių žmonių, kurie padėjo išgyventi, išlikti ir mylėti, sako filmo režisierius A. Juzėnas.
Filmo scenarijaus autorius Pranas Morkus, operatorius Ramūnas Greičius, prodiuseris Algirdas Šemeškevičius.
© 2013 XXI amžius
|