Lietuvoje lankėsi JT vadovas
|
Jungtinių Tautų generalinis
sekretorius Ban Ki Munas
|
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje svečiavosi Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Munas (Ban Ki-moon). Penktadienį ir šeštadienį B. Ki-Munas susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, o pirmadienį jį priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sekmadienį B. Ki Munui iškilmingai įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro vardo regalijos. Bene svarbiausias pareigas pasaulyje užimantis diplomatas skaitė ir viešą paskaitą, kurioje Baltijos šalis pavadino puiku pavyzdžiu, kaip įtvirtinti demokratiją, ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje. Iš Pietų Korėjos kilęs politikas teigė, kad Lietuvos pripažinimą liudija šalies pirmininkavimas ES Tarybai ir išrinkimas į JT Saugumo Tarybą darbui 2014 ir 2015 metais.
|
Prisiliesta prie Pirmojo pasaulinio karo pėdsakų Marijampolės apylinkėse
Aurelija Baniulaitienė
|
Paminklą šventina
tėvas Nikolajus Murašovas
|
Lapkričio 11-ąją, Atminimo dieną, kai Europoje
pagerbiamos visos įvairiuose pasaulio konfliktuose nuo Pirmojo pasaulinio
karo žuvusios aukos, Vaitiškių kaime (Marijampolės sav., Liudvinavo
sen.) buvo atidengtas paminklas Rusijos imperatoriškosios armijos
kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare (19141918 metais).
Šių kapinių teritorija ir memorialinis paminklas pastatytas šiemet
VšĮ Karo paveldo institutas iniciatyva, finansuojant Rusijos Federacijos
ambasadai Lietuvoje. Tvarkymo darbus atliko UAB Vidara.
|
Naujajam Seimui vieneri metai
|
Eilė į Seimą
Jauniaus Augustino piešinys
|
Šeštadienį, lapkričio 16-ąją, sukako vieneri metai, kai pradėjo dirbti šios kadencijos Seimas ir jo valdančioji dauguma. Nors šios partijos Seime suformavo įtikinamą net 86 balsus turinčią daugumą, o rinkėjai aiškiai pasirinko būtent kairiąsias jėgas, valdžios formavimą lydėjo nematyta įtampa ir spaudimas. Prezidentė D. Grybauskaitė, remiama konservatorių, stengėsi suardyti pagrindinę naujosios valdžios ašį Socialdemokratų ir Darbo partijų tandemą, tad Vyriausybės formavimas užtruko. Greitai paaiškėjo, kad rimta kliūtis valdančiosios daugumos darbui bus pagrindinių partijų santykių problemos. Tie santykiai pablogėjo 2013 metų pradžioje, visam Seimui ir socialdemokratams nubalsavus už tai, kad iš trijų dėl juodosios buhalterijos teisiamos Darbo partijos veikėjų būtų atimta teisinė neliečiamybė. Premjeras A. Butkevičius tikina, kad per šį laikotarpį gyvenimas Lietuvoje gerėja mažėja nedarbas bei emigracija, jaučiamos stiprios reemigracijos tendencijos, ekonomika pastebimai kyla, sparčiai vystomos šalies energetinio nepriklausomumo vizijos. Bendrus darbus, kuriuos galima vadinti laimėjimais, valdantieji spėjo atlikti savo darbo pradžioje pavyzdžiui, iki tūkstančio litų padidindami minimalią algą. Tai apsunkino daugelio mažųjų įmonių finansinę padėtį ar sustabdė valstybei galėjusią daug kainuoti saulės energetikos plėtrą. Tačiau nė vienoje kitoje svarbioje srityje pertvarkant mokesčių sistemą ar energetiką, pagyvinant socialinę politiką valdančioji koalicija nieko gero nuveikė. Tai siejama su atsargiu socialdemokratų vadovo premjero Algirdo Butkevičiaus elgesiu, tačiau jis, nepaisydamas nuolatinių ir įkyrių opozicinių konservatorių vado A. Kubiliaus ir liberalų vado E. Masiulio priekabių, ir toliau išlaikė savo populiarumą tarp rinkėjų. Delsiant vykdyti socialines ar energetikos reformas bei dėl valdžios neryžtingumo ir dėl jos vidaus rietenų pasitraukė JAV bendrovė Chevron, ketinusi ieškoti Lietuvoje skalūnų dujų. Ūkio ministro kėdės neteko B. Vėsaitė, Seimo pirmasis vicepirmininkas V. Gapšys, Seimo pirmininko postą prarado V. Gedvilas. Į parlamento pirmininko postą atėjusi karingoji L. Graužinienė griežtina savo požiūrį į prezidentę, netgi prakalbo apie galimą apkaltą prezidentei, jei vis dėlto būtų išdrįsta paskelbti, kad būtent iš Prezidentūros nutekėjo slapta saugumo informacija. Tačiau valdančiojoje koalicijoje stipriausieji kolegos darbiečiai ir socialdemokratai supranta, kad vieni be kitų nesugebėtų išlikti valdžioje.
|
Krašto gynėjų šventė
Nors Lietuvos kaimynės Rusija, Lenkija ir Vokietija nebuvo palankiai nusiteikusios dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. ir apginta ginklu, kovojant trimis frontais. Pirmasis Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas buvo sudarytas 1918 m. lapkričio 11 d. Nepriklausomybės kovų patirtis ir karinė prievolė ugdė ir stiprino piliečių tautinę ir valstybinę savimonę. 1918 m. lapkričio 11 d. pradėjo veikti Pasienio apsaugos tarnyba, vėliau pervadinta į Krašto apsaugos ministeriją. Lietuvos Kariuomenės Atkūrimo Aktas buvo priimtas 1918 m. lapkričio 23 d., paskui buvo įkurtas Lietuvos Kariuomenės Generalinis štabas, kuris ėmėsi kariuomenės organizavimo reikalų. Ši diena minima kaip Lietuvos Kariuomenės diena.
|