|
Lietuvių kalbos vartojimo sukaktis Seinų parapijoje
Tikėjimas Visagalio malone sustiprina žmogų, teikia gyvenimo viltį, skaidrina dienas. Kiekvienas tikintysis meldžiasi savo gimtąja kalba, savo tėvų ir senolių kalba. Taip buvo seniau, taip turėtų būti ir dabartiniame civilizuotame pasaulyje.
Seinai. Spalio 20-oji, sekmadienis. Diena apsiniaukusi, krapnoja smulkus lietus, vejantis žmogų į pastogę. Žmonės skuba, prisidengę skėčiais. Kur mieliausia prisiglausti? Kur sušildyti kūną ir sielą, patirti ramybės palaimą?
Seinų bazilika. Pro praviras duris įeina ir išeina tikintieji. Vieni jau po šv. Mišių, kiti į būsimas. Rinkosi lietuviai iš Seinų ir kitų parapijų melstis ir paminėti 30-metį, kai Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikoje pirmą kartą spalio 16-ąją kun. Jurgis Macekas po ilgo draudimo aukojo šv. Mišias lietuvių kalba. Tuomet pradžiugo lietuvių širdys, nes galėjo maldas kalbėti ir giesmes giedoti lietuviškai.
Spalio 20-ąją tikinčiųjų prisirinko pilnutėlė bazilika. Šv. Mišias aukojo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių pastoracijai prelatas Edmundas J. Putrimas. Drauge meldėsi kun. Petras Gucevičius, buvę Seinų vikarai Valdas Girdziušas, Arūnas Kesilis. Po bazilikos skliautais liejosi darnios bažnytinio choro iš Vilniaus Jurgio Matulaičio parapijos giesmės. Sakralios giesmės pakylėjo dvasią arčiau Dievo meilės. Tikinčiuosius sujaudino vaikų giesmė, kurią jie atliko vadovaujami kun. Petro Gucevičiaus. Po šv. Mišių kunigams įteiktos padėkos. Seinų krašto lietuviams už nuoširdų ir atkaklų darbą, saugant lietuvybę, padėkojo Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.
Vienas iš lietuvybės puoselėtojų, garbus senolis, užkalbintas išėjus iš bazilikos, su skaudama širdimi prisiminė, kiek anksčiau lietuviams yra tekę girdėti įžeidžiančių, nepagarbių žodžių iš kunigų lūpų toje pačioje bazilikoje. Senolis džiaugėsi, kad visa tai jau praeityje.
Jubiliejinės datos paminėjimas, bičiuliškas pasikalbėjimas tęsėsi Seinų lietuvių namų konferencijų salėje. Atsistojus pagarbiai buvo sugiedota Maironio giesmė Lietuva brangi. Džiaugėsi švente ateitininkai ir literatai, atvykę iš Lietuvos. Mes, alytiškiai poetai, kalbėjome apie gimtosios kalbos tautos gyvybės išsaugojimo būtinybę, išsakėme padėkos žodžius mokytojams, dirbantiems Seinuose, ir paskaitėme savos kūrybos eilėraščių apie gimtąją kalbą, tėviškę. Šventėje dalyvavo poetės Emilija Lukšytė-Krušinienė, Scholastika Kavaliauskienė ir didelis lietuvybės palaikytojas Seinų krašte Alfonsas Vitkauskas. Pastarasis priminė kunigų ir bažnyčios įtaką saugant gimtąją kalbą, kalbėjo apie kunigo Jono Burdulio (1802 1886) troškimą skleisti lietuvybę XIX amžiuje. Kun. J. Burdulis vaikystėje yra mokęs Joną Jablonskį ir galbūt tuomet įskiepijęs meilę lietuvių kalbai, kuri vėliau išaugusi į mokslines knygas. Kun. J. Burduliui yra pastatytas paminklas Bartninkuose, Vilkaviškio rajone.
Susirinkusiuosius gražiomis lietuviškomis dainomis apie Tėvynę, gimtinę, brangius tėvų namus linksmino Šv. Kazimiero draugijos vyrų kvartetas. Klausėme tų dainų ir didžiavomės gimtosios kalbos grožiu, skambesiu, tinkamumu ir giesmei, ir dainai. Grįžome į Lietuvą praturtinę savo dvasią meile gimtajam kraštui ir lietuvių kalbai, supratę, kaip svarbu lietuviams, kur jie begyventų, lietuvybės išsaugojimas ir malda gimtąja kalba.
Emilija Lukšytė-
Krušinienė, Alytaus apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė
© 2013 XXI amžius
|