Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Medyje suskambo K. Donelaičio „Metai“

RADVILIŠKIS. Menininkai visą savaitę čia kaltukų tauškėjimu budino Kristijono Donelaičio žodį, hegzametro eilutėmis poemoje ,,Metai“ išrašytą. Puoselėdamas senuosius amatus ir kultūrą Radviliškio miesto kultūros centras jau ketvirtus metus organizavo medžio drožėjų ir kalvių plenerą, kuriame tautodailininkai iš įvairių Lietuvos regionų šiais metais kūrė keturias poilsio zonas pagal Lietuvos literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Taip, artėjant kūrėjo 300 metų jubiliejui, pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.

Dirbančius prie skulptūrų menininkus aplankė, sėkmės jiems linkėjo Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Radviliškio miesto seniūnas Leonas Grigaliūnas. O Radviliškio klebonas ir dekanas mons. Gintas Sakavičius plenero dalyviams dėkojo už nuolatinį miesto gražinimą ir gebėjimą prakalbinti medį.

Į plenerą atvykę menininkai turėjo galimybę iš nūdienos pažvelgti į praeitį, interpretuodami K. Donelaičio poemos tekstus bei jo gyvenimą, prisiliesti prie senosios kultūros ir ją kaltukais pavaizduoti medyje. Kūrėjo asmenybės ir jo poemos svarbą, grožį ir įtaigą medyje įkūnijo Kęstutis Benedikas (Alytus), Egidijus Impolis (Pakruojis), Edmundas Gaubas (Radviliškis), Eduardas Titas (Radviliškis), Eugenijus Arbušauskas (Šiaulėnai, Radviliškio r. sav.), Aurimas Mineikis (Aukštelkai, Radviliškio r.), Aurimas Šimkus (Kurtuvėnai, Šiaulių r.), Saulius Kurnickas (Berčiūnai, Panevėžio r.), Stanislovas Špukas (Radviliškis), Rašitas Sadrejevas (Dieveniškės, Šalčininkų r.).

Šių menininkų dėka radviliškiečiai gavo tikrai prasmingą pamoką apie Kristijono Donelaičio „Metus“. Medžio drožėjų ir kalvių bendruose darbuose įamžinti nuo pavasario iki žiemos poemoje veikiantys poemos „Metai“ veikėjai, gyvenantys Vyžlaukio valsčiuje.

Ne veltui poemoje daugiausia dėmesio skiriama gamtos aprašymams. Gamtos motyvai, paklusdami metų cikliškumui, atpažįstami Eugenijaus Arbušausko stogastulpyje. Tame pačiame menininko darbe matome ir saulelę, vėl budinančią svietą ir žiemos rūpesčius pargriaunančią. Darbas susideda iš keturių dalių, poemoje atitinkančių metų laikus. Panašūs motyvai – saulelė, paukščiai – vaizduojami ir Sauliaus Kurnicko darbe.

Jautria, aistringa prigimtimi svilino Kristijonas Donelaitis veidmainius, gobšuolius ir dykinėtojus tiek gyvenime, tiek kūryboje. Būrų (viežlybųjų) paveikslais poetas teigia darbštumą, moralinį grožį. Būrai – papročių ir tradicijų saugotojai. Didžiausia moralinė vertybė, visuomenės išlikimo pagrindas yra darbas.

Bene įtaigiausia ir daugiausiai palyginimų turinčią „Metų“ ištrauką – šienapjūtę, kurioje dalyvauja visi kaimo baudžiauninkai (išskyrus Plaučiūną), – vaizdžiai įprasmino Eduardas Titas ir Aurimas Šimkus. Skulptūroje matome vieną iš dirbančių baudžiauninkų, nešiną šoble. Kitoje skulptūros pusėje randame K. Donelaičio vaizduojamą žmogų, nesugebantį įsilieti į darbštų kaimo gyvenimą, kurį autorius lygina su skruzdėlynu. Tai – Plaučiūnas, kurį K. Donelaitis priskiria prie nenaudėlių būrų. Jis nevalyvas, nenori dirbti, net nekreipia dėmesio į tai, kad jo laukuose dergia kiaulės. Skulptūros autorius smerkia girtuoklystę, tinginystę.

Medžio drožėjai visą savaitę nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro dirbo su tvirtais ąžuoliniais rąstais, prakalbino medį, pavertė jį patraukliais meno kūriniais. Susidomėję radviliškiečiai lankėsi plenero dirbtuvėse, iš arti žvelgė į kūrybos procesą, susipažino su tautodailininkais.

Kalvių ir medžio skulptorių rankomis sukurtos stilizuotos skulptūros stovės Radviliškio mieste, pagyvindamos ir paįvairindamos kultūrines ir laisvalaikio erdves. Šių metų medžio drožėjų darbai puikiai dera šalia ankstesniuose pleneruose sukurtų skulptūrų bei suolelių, įsilieja į miesto erdvę, tampa miesto gyventojų susibūrimų vieta.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija

© 2013 „XXI amžius“