Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Šventojo Tėvo gairės
XXI amžiaus Bažnyčiai

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinio paraginimo ispaniškoji laida

Apaštalinio paraginimo istoriškumas

Naujasis apaštalinis paraginimas „Evangelii gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“), popiežiaus Pranciškaus kreipimasis į katalikų vyskupus, kunigus, vienuolijų narius ir nares bei pasauliečius tikinčiuosius dėl Evangelijos skelbimo šiandienos pasaulyje yra visuotinai pripažįstamas kaip didysis jo pontifikacijos manifestas. Nors oficialiai tai yra popiežiaus emerito Benedikto XVI sušauktos ir 2012 metų rudenį vykusios naujajam evangelizavimui skirtos Vyskupų Sinodo  asamblėjos baigiamasis dokumentas, tačiau savo apimtimi ir tematika yra žymiai platesnis netgi už encikliką. Todėl visiškai teisėtai jis įvardytas ne kaip posinodinė adhortacija, bet kaip popiežiaus Pranciškaus direktyvinės gairės visai misijų, pastoracijos ir socialinei katalikų veiklai, tikroji jo pontifikato programa XXI amžiaus Bažnyčiai. „Tai – kvietimas iš naujo atrasti pranašišką ir pozityvią susidariusios tikrovės viziją, neignoruojant iššūkių“, – aiškino lapkričio 26 dieną pristatydamas dokumento turinį Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas, arkivyskupas Salvatorė Rinas Fizikela (Salvatore Rino Fisichella). Tokiu būdu Šventasis Tėvas stengiasi įkvėpti drąsos visai Dievo tautai jos evangelizacinėje kelionėje ir ragina ją žvelgti į priekį. Nepaisydamas dabartinės sunkios moralinės, socialinės ir tikėjimo krizės, jis ryžtingai vėl iškelia Kristaus kryžių ir prisikėlimą, kaip mūsų pergalės šūkį.

Arkivyskupas R. Fizikela paminėjo, kad popiežius Pranciškus, kuriam gruodžio 17 dieną sukaks 77 metai, savo apaštalinį paraginimą grindžia sukauptu pastoraciniu patyrimu per daugiau nei pusšimtį metų trunkančios sielovadinės tarnystės nuo jėzuito vienuolio ir kunigo iki kardinolo ir Romos vyskupo pareigų. Bet pirmiausia Šventasis Tėvas įtikinamai kviečia suvokti dabartinį Bažnyčios istorijos laikotarpį kaip „malonės metą“, kad ji, suvokdama visus ypatumus, su pasitikėjimu ir entuziazmu toliau žengtų savo misijų kelionėje. Anot arkivyskupo R. Fizikelos, taip yra išplėtojamas popiežiaus Pauliaus VI 1975 metais paskelbtas pirmasis posinodinis apaštalinis paraginimas „Evangelii nuntiandi“, kuris yra skirtas Evangelijos skelbimo dabarties aktualijoms ir pasirodė praėjus 10 metų po Vatikano II Susirinkimo. Dabar žvelgdamas iš gerokai ilgesnio laiko, praėjusio po minėto Susirinkimo, perspektyvos ir žinodamas naujų, gana prieštaringų pokyčių įtaką, popiežius Pranciškus su būdingu ganytojišku tvirtumu vėl pabrėžia nesikeičiantį Bažnyčios magisteriumo principą dėl Jėzaus Kristaus, pirmojo evangelizuotojo, mokymo centrališkumo, kviesdamas kiekvieną iš mūsų dalyvauti Jo išganymo darbuose.

Šventoji Dvasia ruošia mus Kalėdoms

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne ryškiai degančios spalvingų eglių girliandos, akis rėžiančios parduotuvių vitrinose reklamos, didžiulės kai kurių prekių nuolaidos ir tik kartą per metus atėjimas su šeimynykščiais į Šv. Kūčių vakaro pamaldas išreiškia didžiosios Kalėdų šventės prasmę, bet Kristaus gimtadienio šventės šventimą geriausiai apibūdina mūsų paprastas, natūralus, kasdienis ruošimasis padovanoti Viešpačiui tokią dovaną, kurios pirmiausia ne Jam reikia, bet mums patiems.

Per Adventą mūsų uolesnės pastangos maldingai apmąstant skaityti Dievo žodį ar kitą Šventosios Dvasios patepimu alsuojančią knygą, atsipirks šimteriopai, nes ne tik suteiks naujos malonės impulsą drąsiau tikėti antgamtinių dalykų tikrumu, bet asmeniškai pajusime tam tikrą veržlesnę vidinę paskatą ramiai, nuosekliai bei ištikimai veikti kasdienybėje remiantis augančiu širdyje tikėjimu. Atsiras labiau juntamas troškimas su kitais dalintis tuo, ką esame gavę iš Dievo. „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę, nes aš tapau Tavo, Viešpatie, Galybių Dieve!“ (Jer 15, 16).

Kronika

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui Žemaičių Kalvarijoje

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Lapkričio 22 dieną miestelyje vyko graži šventė – šalia Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos, prie Žemaičių Kalvarijos parapijos namų, buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui skirtas biustas-paminklas, atidarytas įrengtas skveras bei įrengto miestelio gatvių apšvietimo pristatymas.

Daugybė garbių svečių, politikų, visuomenės veikėjų, Žemaičių vyskupo M. Valančiaus giminės atstovų bei Žemaičių Kalvarijos bendruomenės narių pirmiausia rinkosi į 12 val. šv. Mišias Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, iš Žemaičių Kalvarijos kilęs mons. jubil. Vytautas Steponas Brazdeikis, Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. Tomas Žlibinas.

Kronika

Paminklas Kristijonui Donelaičiui

Danguolė Micutienė

Evangelikų liuteronų kunigai Vaidas Klesevičius ir Virginijus Kelertas bei vysk. Mindaugas Sabutis (centre) prie paminklo evangelikų liuteronų pastoriui Kristijonui Donelaičiui Marijampolėje

Marijampolė. Lapkričio 22-ąją, skvere prie evangelikų liuteronų bažnyčios, šalia senosios Marijampolės gimnazijos, buvo atidengtas paminklas grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomam Kristijonui Donelaičiui. Paminklo iškiliam poetui ir nesenstančio grožio poemos „Metai“ autoriui K. Donelaičiui pastatymu, artėjant jo 300-osioms gimimo metinėms, rūpinosi Marijampolės K. Donelaičio draugija. Jos nariai iš Marijampolės ir kitų šalies miestų bei Kaliningrado krašto atstovai dažnai lankosi Lazdynėliuose, Karaliaučiaus (Kaliningrado ) srityje, kur tuometinėje Prūsijoje 1714 metų sausio 1-ąją gimė ir ten 37 metus evangelikų liuteronų pastoriumi dirbo K. Donelaitis, tvarko Tolminkiemio muziejaus aplinką, organizuoja renginius.

Kronika

Paminėjo Kęstaičių bažnyčios gynimo metines

Šv. Mišios buvusios Kęstaičių bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje

Kęstaičiai. Lapkričio 26 dienos popietę šiame kaime, buvusios bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi kan. Viktoru Aču, vicerektoriumi, Telšių vyskupijos kurijos kancleriu kan. Remigijumi Saunoriumi, prefektu kan. Andriejumi Sabaliausku, dvasios tėvu kun. Sauliumi Tomošaičiu aukojo šv. Mišias. Jose dalyvavo Telšių kunigų seminarijos klierikai.

Krikščionių Bažnyčių Lietuvoje memorandumas, skelbiant 2014-uosius Šeimos metais

Memorandumą pasirašiusieji krikščioniškų Bažnyčių vadovai Evgenios Levin (bernardinai.lt) nuotrauka

Devynių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių Lietuvoje vadovai bei įgaliotieji atstovai pasirašė bendrą memorandumą, kuriuo 2014-uosius skelbia Šeimos metais. Lietuvos Biblijos draugijoje kilusi ekumeninė iniciatyva, virtusi dokumentu, vadinama istoriniu įvykiu, nes šeimos problemos šiandienėje visuomenėje suvienijo skirtingas krikščionių Bažnyčias.

2013 metų Laisvės premija skirta arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui

Ričardo Šaknio nuotrauka

Antradienį Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2013 metų Laisvės premiją skirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 52 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pasak nutarimo projektą pristačiusio Seimo Pirmininko pavaduotojas, Laisvės premijų komisijos pirmininko Petro Auštrevičiaus, Laisvės premijų komisija kandidatūrai pritarė vienbalsiai. Laisvės premija arkivyskupui S. Tamkevičiui bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2014 m. sausio 13-ąją.

Kronika

Paveikslai kalba apie Lietuvos ir lietuvybės išsaugojimą

Daiva Červokienė

Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė parodos atidaryme kartu su istoriku, akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša Viliaus Naujiko nuotrauka

VILNIUS. Įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio 13) atidaryta Utenos kolegijos dėstytojos, dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda „Lietuvos istorija drobėje“. Dailininkė yra nutapiusi daugiau nei 40 paveikslų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tema, dažniausiai kuria didelio formato drobes šia tema.

„Tapyti istorinius paveikslus mintį audžiau nuo jaunystės, bet nedrįsdavau – nepasitikėjau savo jėgomis. Prieš dešimtį metų, kone įpusėjusi penktą gyvenimo dešimtmetį pagalvojau: „Kada, jeigu ne dabar?“ ir pradėjau. Norisi aktualizuoti lietuvybės išsaugojimo temą“, – sakė dailininkė, pastebėdama, kad jai rūpi Lietuvos ir lietuvybės išsaugojimas (tautiečiai išsiskirsto). Pasak jos, meilę Tėvynei galima skiepyti ir paveikslu, mat, norint papasakoti istorinį įvykį, reikia daug laiko, o žiūrint į paveikslą daug kas suvokiama labai greitai, akimirksniu.

Grąžintos bažnyčios gimtadienis

Elena Birutė Garšvienė

Vyskupai Jonas Boruta SJ ir Linas Vodopjanovas OFM ir klebonas kun. Vilius Viktoravičius

Tamsokas ir niūrokas besibaigiančio rudens vakaras. Nuo Baltijos pučia dar nešaltas, bet žvarbokas vėjas. Ir tokios dienos vakarą būriai žmonių, važiuotų ir pėsčių, skubėjo į Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią: juk šios šventovės jubiliejinis gimtadienis – 25 metai, kai klaipėdiečiams ji grąžinta! 1963 metais šventovė buvo paversta LTSR filharmonija (ačiū Dievui, kad tapo tik filharmonija, o ne „garnizonu“, kaip Krakių miestelio (Kėdainių r.) Šv. Kotrynos vienuolynas, paskui kareivių sudegintas).

Atminimo lenta už laisvę žuvusiems mokytojams ir mokiniams

Prie atminimo lentos Joniškio dekanas kun. Eduardas Semaška

JONIŠKIS. Lapkričio 26 dieną „Aušros“ gimnazijoje vyko iškilminga atminimo lentos Joniškio gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941–1951 metais, atidengimo ceremonija.

Renginio pradžioje visus atvykusius pasveikino Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis: „Atidengdami atminimo lentą Joniškio gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, šiandien nusilenkiame ne vien Joniškyje padėjusiems galvas kovotojams. Taip išreiškiame pagarbą visiems kovojusiems už Lietuvą, jos laisvę. Partizanai, kurių pavardės iškaltos šioje lentoje, parodė pasiaukojimo pavyzdį“. Rajono vadovas kvietė visus nepamiršti svarbiausių vertybių, dėl kurių mūsų seneliai ir tėvai paaukojo savo gyvenimą. „Laisvės dvasia pasirodė tvirtesnė už okupantų ginklus“, – kalbėjo meras. Jis dėkojo visiems, kurių nuoseklaus darbo dėka šiandien atidengiama atminimo lenta žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tai – gražus pagarbos ženklas. O labiausiai padėkos žodžių nusipelnė buvęs Joniškio Garbės pilietis, režisierius, dirigentas, folkloro teatro įkūrėjas Povilas Mataitis už parodytą iniciatyvą ir paskatinimą, kad ši atminimo lenta atsirastų ant gimnazijos sienos.

Ukrainos prezidentas pasirinko: mums geriau „už borto“

Edvardas ŠIUGŽDA

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje kalbasi su ES komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu ir Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Vilniuje vyko vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos renginys – trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jame dalyvavo 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos vadovai ir ministrai. Į Vilniaus konferenciją atvyko Europos Komisijos komisaras plėtrai ir kaimynystės politikai Štefanas Fulė (Stefan Fule), buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Patas Koksas (Pat Cox), akademikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, įtakingi ekspertai iš Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių – Moldovos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos. Iš viso į šią diskusiją atvyko beveik 400 dalyvių, akreditavosi 120 žurnalistų. Pagrindiniu susitikimo akcentu turėjo tapti Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties pasirašymas. Tačiau susitikimas-konferencija atrodė liūdnokai: Ukraina jos prezidentui Viktorui Janukovyčiui vadovaujant atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Galima galvoti, kad ir Lietuvos pusė, kaip ir patys ES vadovai nepadarė to, ką reikėjo padaryti. Tačiau galima aiškiai pasakyti, kad V. Janukovyčių veikė galingesnės jėgos – ir ne tiek galingesnės, kiek grėsmingesnės – buvusi imperija su jos širdyje (Kremliuje) sėdinčiu ir visą jėgą ne tik per gegužės 9-osios karinius paradus demonstruojančiu Rusijos prezidentu. Praėjusios savaitės pradžioje, kai jau buvo aišku, kad Ukraina atsisako pasirašyti Asociacijos sutartį („laikinai sustabdo susitarimą“, kaip buvo oficialiai aiškinama), kelioms Ukrainos televizijoms V. Janukovyčius teigė, kad pagrindinė jo politinė konkurentė Julija Tymošenko gali būti paleista į laisvę tik sumokėjusi milijardų dolerių kompensaciją už valstybei padarytus finansinius nuostolius. Esą pasirašydama dujų sutartis su Rusija, ekspremjerė J. Tymošenko padarė apie 20 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Ir ES esą turinti teikti 10 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Ukraina ES buvo iškėlusi dvi sąlygas, kuriomis ji galėtų pasirašyti susitarimą. Pirmoji – 10 mlrd. eurų vertės kreditas iš Tarptautinio valiutos fondo neįvykdžius reikalavimų didinti dujų kainas komunalinėms įstaigoms bei valstybės dotuojamiems pramonės sektoriams. Antroji – kvotų panaikinimas metalų pramonės produkcijai. Į tokius šantažus ES eiti tikrai negalėjo. Pagrindinis V. Janukovyčiaus argumentas prieš Asociacijos su ES sutartį buvo tai, kad Ukraina nukentės nuo tam tikrų Rusijos sankcijų, ribojančių priemonių Rytų Ukrainos pramoniniams regionams, kurie labiausiai susisaistę su Rusija, rinką. Tačiau jis pamiršo tai, kad Ukrainoje bus labai daug įmonių, su kuriomis konkuruos atėjusios Rusijos įmonės. Bus daug konkurentų išstūmimų, įmonių perėmimų, padalijimų. Todėl vargu ar tai džiugintų Ukrainos oligarchus, ir jie irgi neleis prezidentui suartėti su Rusija.

„Čia ne Seimas, o kažkoks UAB’as“

Edvardas ŠIUGŽDA

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitas į Ukrainą sukėlė didžiausią šurmulį, aišku, ne Ukrainoje ar pasaulyje, bet Lietuvoje. Kas tik netingėjo – politikai, apžvalgininkai, laikraštininkai, dienraščių ir interneto komentatoriai, pagaliau humoristinių laidų kūrėjai, tapę išmaniausiais politologais, – tiesiog trykšte tryško pasipiktinimu ir rodė visokeriopą išradingumą, stengdamiesi suduoti kuo stipresnį smūgį Seimo pirmininkei. Buvo „aiškinamasi“ visokios kelionės smulkmenos: esą Graužinienė negavo Seimo valdybos sutikimo, išvažiavo savavališkai, nesuderino vizito su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir premjeru, išeikvojo lėšas, atsisakydama numatytojo vizito į Didžiąją Britaniją, Seimo pirmininkė negalėjo atstovauti Lietuvai, pasisakydama mitinge Kijeve ji pakenkė Lietuvai, padarė „meškos paslaugą“ opozicijai ir t.t. ir pan. Kai kurie politikuojantys apžvalgininkai, aiškiai nusistatę prieš L. Graužinienę asmeniškai ir prieš Darbo partiją, piktdžiugiavo, kad L. Graužinienė Ukrainoje „gavo antausį“, kad ji liko be audiencijos pas šalies parlamento pirmininką, Aukščiausiosios Rados vadovą V. Rybaką, kai šis „dėl įtemptos dienotvarkės“ atšaukė planuotą susitikimą su Lietuvos parlamento pirmininke.