|
Kronika
Paminklas vyskupui Motiejui
Valančiui
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|
Paminklas vyskupui Motiejui
Valančiui Žemaičių Kalvarijoje
|
ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Lapkričio
22 dieną miestelyje vyko graži šventė šalia Žemaičių Kalvarijos
vidurinės mokyklos, prie Žemaičių Kalvarijos parapijos namų, buvo
atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas vyskupo
Motiejaus Valančiaus atminimui skirtas biustas-paminklas, atidarytas
įrengtas skveras bei įrengto miestelio gatvių apšvietimo pristatymas.
Daugybė garbių svečių, politikų, visuomenės veikėjų,
Žemaičių vyskupo M. Valančiaus giminės atstovų bei Žemaičių Kalvarijos
bendruomenės narių pirmiausia rinkosi į 12 val. šv. Mišias Žemaičių
Kalvarijos Bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas
Boruta SJ, koncelebravo jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas
OFM, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, Telšių
kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, iš Žemaičių
Kalvarijos kilęs mons. jubil. Vytautas Steponas Brazdeikis, Telšių
vyskupijos licėjaus direktorius kun. Tomas Žlibinas.
|
|
Kronika
Paminklas Kristijonui
Donelaičiui
Danguolė Micutienė
|
Evangelikų liuteronų kunigai Vaidas
Klesevičius ir Virginijus Kelertas
bei vysk. Mindaugas Sabutis (centre)
prie paminklo evangelikų liuteronų
pastoriui Kristijonui Donelaičiui
Marijampolėje
|
Marijampolė. Lapkričio 22-ąją, skvere prie evangelikų
liuteronų bažnyčios, šalia senosios Marijampolės gimnazijos, buvo
atidengtas paminklas grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomam
Kristijonui Donelaičiui. Paminklo iškiliam poetui ir nesenstančio
grožio poemos Metai autoriui K. Donelaičiui pastatymu, artėjant
jo 300-osioms gimimo metinėms, rūpinosi Marijampolės K. Donelaičio
draugija. Jos nariai iš Marijampolės ir kitų šalies miestų bei Kaliningrado
krašto atstovai dažnai lankosi Lazdynėliuose, Karaliaučiaus (Kaliningrado
) srityje, kur tuometinėje Prūsijoje 1714 metų sausio 1-ąją gimė
ir ten 37 metus evangelikų liuteronų pastoriumi dirbo K. Donelaitis,
tvarko Tolminkiemio muziejaus aplinką, organizuoja renginius.
|
|
Kronika
Paminėjo Kęstaičių bažnyčios
gynimo metines
|
Šv. Mišios buvusios Kęstaičių
bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje
|
Kęstaičiai. Lapkričio 26 dienos
popietę šiame kaime, buvusios bažnyčios ir Rokitų vienuolyno vietoje,
Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Telšių vyskupo Vincento
Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi kan. Viktoru Aču, vicerektoriumi,
Telšių vyskupijos kurijos kancleriu kan. Remigijumi Saunoriumi,
prefektu kan. Andriejumi Sabaliausku, dvasios tėvu kun. Sauliumi
Tomošaičiu aukojo šv. Mišias. Jose dalyvavo Telšių kunigų seminarijos
klierikai.
|
|
Kronika
Paveikslai kalba apie
Lietuvos ir lietuvybės išsaugojimą
Daiva Červokienė
|
Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė
parodos atidaryme kartu su istoriku,
akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša
Viliaus Naujiko nuotrauka
|
VILNIUS. Įgulos karininkų ramovėje
(Pamėnkalnio 13) atidaryta Utenos kolegijos dėstytojos, dailininkės
Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda Lietuvos istorija drobėje.
Dailininkė yra nutapiusi daugiau nei 40 paveikslų Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės istorijos tema, dažniausiai kuria didelio formato
drobes šia tema.
Tapyti istorinius paveikslus mintį audžiau nuo
jaunystės, bet nedrįsdavau nepasitikėjau savo jėgomis. Prieš dešimtį
metų, kone įpusėjusi penktą gyvenimo dešimtmetį pagalvojau: Kada,
jeigu ne dabar? ir pradėjau. Norisi aktualizuoti lietuvybės išsaugojimo
temą, sakė dailininkė, pastebėdama, kad jai rūpi Lietuvos ir
lietuvybės išsaugojimas (tautiečiai išsiskirsto). Pasak jos, meilę
Tėvynei galima skiepyti ir paveikslu, mat, norint papasakoti istorinį
įvykį, reikia daug laiko, o žiūrint į paveikslą daug kas suvokiama
labai greitai, akimirksniu.
|
|
Kronika
Ištikimybė medžiui
Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
|
Medžio drožėjas Edvardas
Racevičius AV 17 galerijoje parodos
Medžio skulptūra atidaryme
|
VILNIUS. Galerijoje AV 17 veikia
keturiasdešimtmečio menininko Edvardo Racevičiaus paroda Medžio
skulptūra. Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. E. Racevičius
žemaitis, gimęs Klaipėdoje, bet dabar gyvena Vokietijoje, ten
sukūrė šeimą. Edvardas jau dvylika metų gyvena Greifsvalde su žmona
Katja ir dviem aštuonerių ir ketverių metų dukrytėm Rūta ir Elžbieta
(vardai ir lietuviški, ir vokiški). Jo žmona išmoko lietuviškai,
su dukromis jiedu irgi kalba lietuviškai. Ateityje Edvardas norėtų
kurti ir dirbti ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, juk atstumas
nuo gimtųjų namų Baltijos jūra tik 500 km (Vokietijoje irgi gyvena
prie jūros). Jis ten žinomas menininkas, dalyvauja simpoziumuose,
grupinėse parodose, yra surengęs dešimt personalinių parodų. Pripažintu
menininku tapo ne iš karto. Mokslus ir dvasines praktikas krimto
Lietuvoje. Baigęs meno mokyklą ir E. Balsio menų gimnaziją, vienerius
metus gyveno pas garsųjį Vilių Orvidą Gargždelės kaime, prie Salantų.
Ten išdrožė pirmąsias savo skulptūras. Tikriausiai Orvido sodybos
sakralumas jį vėliau nukreipė studijuoti į Telšių kunigų seminariją,
po to mokytis teologijos Vilniaus pedagoginiame universitete.
Būdamas dvidešimt trejų suprato, kad geriausiai vis dėlto išmano
medžio skulptūrą. Žengęs šiuo keliu tuo gyvenąs ir iš to išgyvenąs,
jokio kito darbo niekada nedirbęs, nebent mokytoju (medžio skulptūros
meno moko vaikus Vokietijoje).
|
|
Kronika
Aktorės tapyba
Gintė Pranckūnaitė
|
Aktorė ir dailininkė
Kristina Gudonytė
|
VILNIUS. Lietuvos teatro sąjunga
pakvietė į susitikimą su aktore Kristina Gudonyte, kuri pristatė
savo tapybos darbų parodą Be žodžių.
Pasak Teatro sąjungos vadovo Ramučio Rimeikio,
K. Gudonytės vien aktore pavadinti neužtenka. Ji yra žinoma kaip
populiarių televizijos filmų (Dvynukės, Dvynukai ir dvynukės
ir kt.), daugybės spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos
serialų Neskubėk gyventi, Moterys meluoja geriau, Nemylimi
scenarijų bendraautorė. K. Gudonytė parengė vienos garsiausių Lietuvos
džiazo ir bliuzo dainininkių Arinos biografinę knygą. Jos romanas
Blogos mergaitės dienoraštis buvo išrinktas 2009 metų geriausia
knyga paaugliams. Žymi menininkė dar vaikystėje neįsivaizduodavo
savęs be kūrybinės veiklos. Ji buvo viena iš tų talentingų vaikų,
kurių gabumai pasireikšdavo įvairiose srityse. Aktorė prisipažįsta,
kad vaikystėje laisvo laiko neturėjo. Grojimas smuiku ir pianinu,
filmavimasis televizijos ir kino filmuose, vaikiški vaidmenys teatre
visa tai turėjo tilpti į būsimos aktorės dienotvarkę.
|
|
Kronika
Medyje suskambo K. Donelaičio
Metai
RADVILIŠKIS. Menininkai visą savaitę
čia kaltukų tauškėjimu budino Kristijono Donelaičio žodį, hegzametro
eilutėmis poemoje ,,Metai išrašytą. Puoselėdamas senuosius amatus
ir kultūrą Radviliškio miesto kultūros centras jau ketvirtus metus
organizavo medžio drožėjų ir kalvių plenerą, kuriame tautodailininkai
iš įvairių Lietuvos regionų šiais metais kūrė keturias poilsio zonas
pagal Lietuvos literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemą Metai.
Taip, artėjant kūrėjo 300 metų jubiliejui, pagerbtas lietuvių grožinės
literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.
|
|
Kronika
Europos žingsniai po
koplyčios skliautais
ANTANAVAS. Rugsėjo 22 dieną dvaro
koplyčioje vyko Europos paveldo dienų renginys Europos žingsniai
po koplyčios skliautais. Šių metų tema Epochų ženklai. Ja siekta
atkreipti dėmesį į išlikusį įvairių epochų kultūros paveldą, ypač
1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto pėdsakus, atspindinčius kultūros
paveldo objektuose: dvaruose, parkuose, bažnyčiose bei daugelyje
kitų kultūros paveldo vertybių. Europos Tarybos programą Europos
paveldo dienos Kultūros paveldo departamentas kartu su miestų ir
rajonų savivaldybėmis bei aktyviais paveldo objektų valdytojais
įgyvendina nuo 1995 metų. Antanavo dvaro koplyčioje yra visas kultūros
paveldo ansamblis: Antanavo dvaras, dvaro parkas, dvaro koplyčia
ir kryžius 1863 metų sukilimui atminti. Renginyje paskaitą apie
dvaro atsiradimo istoriją, parko kūrimąsi ir koplyčios statybą skaitė
Benjaminas Mašalaitis. O jo mintis paįvairino Antanavo kultūros
namų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Dalios Straleckaitės. Posmus
apie Antanvo dvarą skaitė bibliotekos vedėja Milda Krepenskienė.
|
|
Kronika
Tarmių gyvastis. Kokios
galimybės jas fiksuoti, užrašyti?
|
Diskusijos Tarmės ant miesto
grindinio, kurią vedė etnologė
Gražina Kadžytė, dalyviai labai
svarbia užduotimi laiko parengti
taisykles, kaip užrašyti skirtingas
tarmes. Iš kairės: kalba žurnalistė
Jūratė Grabytė, sėdi Lietuvių kalbos
instituto mokslinė sekretorė
dr. Violeta Meiliūnaitė, Jarlas
Brantingas su mama ir Gražina Kadžytė
|
Kiek tarmės gyvos šiandien? Ar galima išlaikyti
tarmę gyvenant didmiestyje, aplink knibždant tarmių ir kalbų įvairovei?
Pokalbiui Tarmės ant miesto grindinio Vilniaus mokytojų namų svetainėje
susirinkę mokslininkai, folkloristai, literatai, kalbėję apie tarmių
savitumus, gyvavimo pokyčius, išlaikymą, vieningai sutarė, kad tarmė
ne tik pavieniai tam tikroje teritorijoje vartojami žodžiai, o
daugelis dalykų: kalbėsena, žodžių sudėstymas, jų ilgumas, trumpumas,
kirčiavimas ir net intonacija, gestikuliacija.
|
|
Kronika
Literatūros vakaras
monsinjorui Petrui Baltuškai atminti
ZARASAI. Vieną rugsėjo popietę
viešojoje bibliotekoje vyko literatūros renginys, skirtas monsinjorui
Petrui Baltuškai (1930 11 202012 10 13) atminti. Renginyje dalyvavo
monografijos Monsinjoras Petras Baltuška autorė dr. Aldona Vasiliauskienė,
Regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė,
Antanas Viliūnas, rėmęs A. Vasiliauskienės kelionę į Vladimirą (Rusija)
2010 metais. Filmuotoje medžiagoje, kurios ištraukas stebėjo susirinkusieji,
monsinjoras P. Baltuška duoda interviu jo puoselėtoje Daugailių
Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Čia jis toks paprastas ir savas
su kasdieniais rūpesčiais, svarstymais, kaip sutvarkyti bažnyčią,
kada rinktis į gegužines pamaldas. Jo rūpestis ir širdies skausmas
tuštėjantys kaimai, negausus tikinčiųjų būrelis bažnyčioje. Nuoširdžiai
tikėdamas Lietuvos atsigavimu, monsinjoras ragina visus kantriai
ir pasiaukojančiai dirbti, o savo darbuose prašyti Dievo palaimos.
|
|
Kronika
Netradicinė pamoka
|
Žurnalistė Nijolė Petrošiūtė
tytuvėniškiams pasakoja
apie savo keliones
|
Tytuvėnai. Labai daug apie įvairias
šalis, gyvenimą jose, papročius, tradicijas, tikėjimus galima sužinoti
internete iš įvairių televizijos laidų, literatūros, tačiau geriausiai
įspūdžius perteikia žmonės, aplankę tolimas šalis, vaikščioję jų
žeme, bendravę su vietos gyventojais. Tytuvėniškė Nijolė Petrošiūtė
garsėja tuo, kad labai mėgsta keliauti ne tik po Europą, bet ir
po tolimąją Aziją. Nepasinaudoti galimybe susitikti su keliautoja
ir žurnaliste būtų buvę neprotinga.
|
|
Kronika
Pasivaikščiota Jono
Brazdžionio kūrybos labirintais
Palanga. Ravena pasisavino italų
poetą Dantę iš Florencijos, o Palanga bando pasisavinti poetą Joną
Brazdžionį iš Pasvalio. Daug metų J. Brazdžionis gyveno ir dirbo
Palangoje: buvo vakarinės mokyklos mokytojas, II vidurinės (dabar
V. Jurgučio pagrindinė) mokyklos direktorius. Dabar, būdamas garbaus
amžiaus, rašo eiles ir kreipiasi tiesiai į mūsų egzistencinę esmę
į mūsų sąmonę, aukštuosius jausmus, į sąžinę. Palangos viešojoje
bibliotekoje neseniai vyko J. Brazdžionio poetinės kūrybos pristatymas.
|
|
Kronika
Pristatė ekspediciją
į Vorkutą
RADVILIŠKIS. Viešosios bibliotekos
Konferencijų salėje pristatyta ekspedicija Vorkuta13, skirta
Vorkutos politinių kalinių sukilimo 60-osioms metinėms. Renginyje
dalyvavo ekspedicijos dalyviai: Seimo narys Paulius Saudargas, jo
padėjėja Vaida Stundytė (žurnalo Apžvalga redaktorė), politologas
Jonas Survila, Roberta Firavičiūtė, politologas Laurynas Kasčiūnas
(Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas)
bei Jaunųjų krikščionių demokratų vadovas Vytautas Keršanskas.
|
|
Kronika
Poetės kūrybos 20-mečiui
RIETAVAS. Savivaldybės Irenėjaus
Oginskio viešojoje bibliotekoje skambėjo eilėraščiai ir dainos.
Poezijos ir muzikos mylėtojai skubėjo į poetės Janinos Butnorienės
autorinį koncertą kūrybos vakarą Meilė akimirka, meilė amžinybė.
J. Butnorienės kūrybinis spektras labai įvairus:
eilėraščiai, giesmės, vaikiškos, liaudiškos, tautiškos, estradinės
dainos, prozos kūriniai. Šiemet autorė švenčia savo kūrybos dvidešimtmetį.
Dvidešimt knygelių, autorinių dainų albumų išleidusi kūrėja yra
literatų sambūrio Aura vadovė, aktyviai dalyvauja įvairiuose literatų
renginiuose ir šventėse. Rietave ji pristatė keturias naujausias
savo knygeles: Laukinis tango, Gyvenimas duotas, Žemaitiška
ruoda, linksmoma i guodas, Norėk nesenti. Viešnia ne tik skaitė
savo eiles, bet ir drauge su Alfredu Eičinu dainavo jausmingas,
romantiškas dainas.
|
|
Kronika
Kraštietės kūrybos vakaras
TVEREČIUS. Miestelio bibliotekoje
vyko kraštietės Veronikos Eitminavičienės poezijos vakaras. Į susitikimą
su kūrėja atėjo nemažai tverečėnų. Bibliotekininkė E. Martinėnienė
renginį pradėjo Veronikos eilėraščiu Gimtinė, trumpai pristatė
buvusią Tverečiaus mokyklos mokytoją, dabar pensininkę, Ignalinos
rajono savivaldybės viešosios bibliotekos literatų klubo Lelija
ir aktyvią pagyvenusių žmonių klubo Rudenėlis narę. V. Eitminavičienė
ne tik skaitė savo eiles apie jausmus, gamtą, tėviškę, kasdienę
buitį, nostalgiją jaunystei, bet ir padainavo savo kūrybos romansų,
pasidalijo prisiminimais apie mokytojavimo metus. Susitikimo pabaigoje
Veronika buvo apdovanota Padėkos raštais. Gražių žodžių jai negailėjo
tverečėnai, buvę mokiniai. Vakare dalyvavusi poetė N. Labuckaitė-Bielinienė
įteikė savo kūrybos knygelę Svydėjimas.
|
|
Kronika
Poezijos skaitymai
IGNALINA. Viešoji biblioteka skaitytojus
pakvietė į Lietuvos poeto, rašytojo, literatūros tyrinėtojo Vinco
Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms skirtus šio kūrėjo
poezijos skaitymus. Jaukiai susėdę bibliotekos kiemelyje renginio
dalyviai mėgavosi žodžio gilios ir muzikos skambesiu, išgyveno gyvenimo
trapumo, jo gelmių bei aukštybių, prasmės ieškojimo ir didžio liūdesio
nuotaikas. Renginį vedė Irena Šaltienė. V. Mykolaičio-Putino eiles
skaitė klebonas kun. Deimantas Braziulis ir kun. Viktoras Kudriašovas.
Vakarą sušildė muzika, kurią dovanojo Ignalinos muzikos mokyklos
mokytojai Virginija Stuglienė, Raimundas Jasiulionis bei moksleivė
Monika Sapiegaitė. Daina tapusį didžiojo poeto eilėraštį Motinai
pakvietė dainuoti bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė.
|
|
|