|
Kai kunigas kalba apie negimusio žmogaus vertę
Praėjusios savaitės trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų (SRK) komitete buvo svarstomas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlomas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas, kuriuo siūloma abortus leisti tik išimtiniais atvejais. Parlamentarams diskutuojant apie abortų draudimą kyla didžiulės aistros, tačiau tąsyk jos pasiekė nematytą lygį. Posėdžiui pasibaigus dalis jo dalyvių per žiniasklaidą apkaltino posėdyje kalbėjusį buvusį gydytoją kun. Andrių Narbekovą vartojus itin šlykščią retoriką, įžeidus konservatorius Vidą Mariją Čigriejienę turint sąskaitų su savo sąžine ir Kauno medicinos institute mokius studentus daryti abortus ir ją ėmusį ginti Antaną Matulą. Aš jus asmeniškai pažįstu, mes abu pasvaliečiai, nebuvo tas jūsų gyvenimas iki kunigystės tobulas, galėčiau daug papasakoti. Todėl aš jūsų kaip kunigo vardu atsiprašau profesorės V. M. Čigriejienės, komiteto posėdyje sakė A. Matulas. O kun. A. Narbekovas į A. Matulo kalbą atsakė klausdamas, kaip galima mylėti ir gerbti tokius žmones, kurie nepripažįsta to, ką darė blogo? Dabar jau kaip kunigas kalbėsiu. Jums nereikėtų pykti dėl to, kad mes laikomės paprastos nuostatos. Man nereikia jūsų atleidimo, bet mes kalbame ir visa Bažnyčia moko: reikia mylėti nusidėjėlį, bet neapkęsti to, ką jis daro. Tol, kol jūs to nepasakote ir darote toliau tą patį, kaip galima jus mylėti ir gerbti? aiškino kun. A. Narbekovas.
Kun. A. Narbekovo elgesiu pasipiktinta taip, kad net nuspręsta daugiau nebekviesti jo į komiteto posėdžius. Seimo SRK vadovės darbietės Dangutės Mikutienės iniciatyva posėdžio garso įrašą nuspręsta įslaptinti esą nenorint įrašo viešinimu drumsti prieššventinės ramybės. Išsiaiškinti, kas šioje situaciioje sako tiesą, o kas meluoja, neįmanoma. Visuomenė galėjo iš šios keistos situacijos padaryti tik dvi išvadas: arba kunigas pasakė kažką labai baisaus, ko paviešinimas būtų naujas įžeidimas, arba jis nieko tokio baisaus nepasakė.
Kun. A. Narbekovas aiškino, kad etikos ribas peržengė ne jis, o V. M. Čigriejienė ir A. Matulas. Per posėdį sakiau, kad akušerija ir ginekologija nuo seno buvo viena kilniausių medicinos sričių. Tačiau sovietmečiu daug kas nuspręsdavo šios specialybės nesirinkti būtent dėl to, kad akušeriai privalo atlikti aborto procedūras. Sakiau, jog gerai pamenu, kad būdamas studentas svarsčiau rinktis akušeriją ir ginekologiją. To nepadariau, nes pamačiau, kas yra abortas. Prof. V. M. Čigriejienė rodė, kaip šios procedūros metu suskaldo vaisių į gabalus, išima rankas, kojas, krūtinės ląstą. Kai tai papasakojau, ant manęs pradėjo šaukti: Tu meluoji, šmeiži. Bet esu liudininkas to, ką mačiau savo studijų metais. Tą patį jums gali pasakyti šimtai žmonių, kalbėjo kunigas. Jis teigė manantis, kad taip liguistai sureaguota būtent į jo pasakojimą apie tai, kaip atrodo aborto procedūra. Pasak kunigo, V. M. Čigriejienės reakcija buvo neadekvati. Žmonės, prisilietę prie šių procedūrų, yra sužeisti. Jie bando neigti, kad tai darė, teisintis. Tai pasireiškia ir pykčiu, agresija, nevaldomomis emocijomis. Visa tai matėme tame posėdyje. Man neleido pabaigti, ėmė šaukti. A. Matulas apskritai nieko nebepasakė apie projektą, viskas buvo nukreipta į mano asmenį ir į Bažnyčią. Ten tai tikrai buvo bjauri retorika. Jie vėliau žiniasklaidai sakė, esą vadinau V. M. Čigriejienę abortmachere, nors tokių terminų tikrai nevartojau, teigė dvasininkas.
Kunigas negali, o ir neturėtų nutylėti to, ką mano Bažnyčia apie negimusio žmogaus vertę, ir, jei reikia, privalo kreiptis ir į politikų sąžinę. Net jei dėl to rizikuoja būti viešai supeiktas ar nebeįleistas į Seimo komiteto posėdžius. Nejaugi kunigas turi teisę viešai kalbėti tik tai, kas neužgauna, neerzina politikų arba ideologiškai angažuotų žiniasklaidos atstovų?
Beje, minėto įstatymo projekto svarstymas atidėtas. Vyriausybė siūlo nepritarti abortų draudimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje rašoma, kad pataisomis siaurinama moters teisė į privatų gyvenimą, be to, kyla abejonių, ar jos atitinka Konstitucinio teismo doktriną, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus.
© 2013 XXI amžius
|