Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Popiežius Pranciškus – Metų žmogus

Mindaugas BUIKA

Šventąjį Tėvą gruodžio 17 dieną su 77-uoju gimtadieniu pasveikino Šv. Mortos svečių namų, kuriuose jis gyvena, darbuotojų vaikai

Nesiekia išgarsėti, bet laimingas dėl supratimo

Niujorke (JAV) leidžiamam įtakingiausiam savaitiniam žurnalui „Time“ popiežių Pranciškų paskelbus 2013-ųjų „Metų žmogumi“ („Person of the Year“) yra prasmės tvirtinti, kad šie besibaigiantys metai, Katalikų Bažnyčioje švęsti kaip Tikėjimo metai, pasauliui kartu tapo ir Popiežiaus Pranciškaus metais. Pastarojo pusės šimtmečio laikotarpiu tai – jau trečiasis Romos popiežius, gavęs tokį aukščiausią tarptautinės žiniasklaidos įvertinimą: 1969-aisiais „Metų žmogaus“ titulas buvo suteiktas palaimintajam Jonui XXIII (1881–1963), o 1994 metais – palaimintajam Jonui Pauliui II (1920–2005). Abu šiuos popiežius naujasis „Metų žmogus“ popiežius Pranciškus 2014 metų balandžio 27 dieną paskelbs Bažnyčios šventaisiais. Taigi, galima sakyti, jog šiemetinis žurnalo „Time“ įvertinimas savotišku būdu patvirtina popiežių Jono XXIII, Jono Pauliaus II ir Pranciškaus sąsajas darant išskirtinį poveikį ne tik Katalikų Bažnyčios, bet visam tarptautiniam gyvenimui. Kita vertus, dabartinis Šventasis Tėvas tokio didžiulio pripažinimo susilaukė labai greitai: juk nuo jo išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą praėjo vos devyni mėnesiai! Štai popiežius Jonas XXIII buvo paskelbtas „Metų žmogumi“ penktaisiais savojo pontifikato metais, įvertinus ne tik jo sušauktą istorinį Vatikano II Susirinkimą, bet ir autoritetingą tarpininkavimą taikiai sprendžiant vadinamąją „Kubos raketų krizę“, vos neatvedusią pasaulį prie susinaikinimo ribos dėl JAV ir Sovietų Sąjungos branduolinio karo pavojaus. Popiežius Jonas Paulius II tapo „Metų žmogaus“ titulo laureatu šešioliktais savojo pontifikato metais, pripažįstant jo moralinį vadovavimą vykstant lemtingoms politinėms permainoms, kai žlugus komunizmo sistemai Rytų Europoje, kontinentas ryžtingai pasuko vienybės ir integracijos kryptimi.

Atsiliepiant į gruodžio 11 dieną paskelbtą „Time“ sprendimą dėl popiežiaus Pranciškaus pripažinimo „Metų žmogumi“ (tai buvo Nobelio premijų įteikimo išvakarėse, ir Šventasis Tėvas irgi jau nominuotas jos gavimui), Vatikano spaudos centro vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis (Federico Lombardi) padarė pareiškimą, kuriame paminėjo, kad naujiena „nieko labai nestebina, žinant, kokio plataus atgarsio susilaukė popiežiaus Pranciškaus išrinkimas ir koks dėmesys skiriamas jo darbams nuo pontifikato pradžios“.

Kas man yra Kalėdos?

Kun. Vytenis Vaškelis

„Galybių Dievas su savo didinga šlovės mantija virto šviesa. Ir vieną dieną Jis nusileido žemyn, pakeliui nusivilkdamas“, – rašė George Herbertas, ir mums užminė mįslę: „Ką Dievo Sūnus prarado gimdamas Betliejuje ir tapdamas kūriniu?“ Savo neapsakomu nusižeminimu Jis visiems paliudijo, kad, kai reikia, Dievas savo esybe gali taip susimažinti, kad, jei iš aukštybių žmogaus riboto mąstymo neapšvies šviesa ir jei jo protas netaps nuolankesnis, jam bus lemta kakta skaudžiai atsitrenkti į antgamtinių dalykų nepažinimo aklavietės sieną. Mesijas Jėzus, ateidamas dėl mūsų gimti ir mirti, ne tik neprarado savo dieviškosios tapatybės, bet savo begalinį gailestingumą išplėtė iki neaprėpiamo horizonto. Jo kūno nuogumas, aiškiai matomas gyvuliams skirtose ėdžiose, reiškia, kad Jis nuo pat pradžių turėjo kilniausią planą – per savo apsireiškimą pasaulyje iš šaknų panaikinti savo kūrybos viršūnės „klaidą“ – savavališkai paties žmogaus pasirinktą nuodėmingo nuogumo gėdą perkeisti į Tėvo Karalystės vaikų garbės apsiaustą.

Popietė Norvegijos lietuviams

Zita Beliakienė

Lietuvių, gyvenančių Norvegijoje, Bergene, vaikai Advento popietėje

Kaip suprantame Adventą? Kiek jo yra mūsų širdyse? Kokie Advento papročiai, tradicijos? Kaip paruošime širdeles belaukdami kūdikėlio Jėzaus gimimo? Ar mokame įsiklausyti į tylą, susikaupimą? Atsakymus į tai Norvegijoje, Bergene, gyvenantys lietuviai bandė gauti gruodžio 1 dieną. Po šv. Mišių į St. Paul mokyklos salę rinkosi Bergeno lietuvių bendruomenės lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ vaikai ir jų tėveliai. Popietėje „Prie gerumo, meilės ir susikaupimo žvaigždės“ dalyvavo kun. Oskaras Petras Volskis. Mokytojo Gintaro Sivilevičiaus šeimyninio trio atliekama daina visus nuteikė susikaupimui.

Įžengiant į Adventą...

Klebonas kun. Virginijus Gražulevičius ir Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė

Kai visa gamta jau tarsi teigia gyvenimo minimalizavimą, apsiribojimą, susikaupimą išgyvenimui ir atgimimui, į kiekvienus namus beldžiasi Adventas, kviečiantis ramiai, šviesiai, visiems susitelkus, eiti naujos Pradžios link, kartu permąstant mūsų tradicines vertybes bei jų dermę su nūdienos gyvenimo prioritetais.

Gruodžio 2 dieną pakvietėme Kauno vaikų lopšelio-darželio „Rokutis“ tėvelius su vaikais bei bendruomenę į pirmąjį šių metų adventinių renginių ciklo „Po gruodžio žvaigždėm“ vakarą „Uždekime Pranašų žvakelę“. Šis ciklas sudarytas pagal Advento vainiką – kas savaitę uždegėme po vieną iš keturių šio vainiko žvakių: Pranašų, Betliejaus, Piemenėlių ir Angelų.

Penktadienio pokalbiai

Vaistas sielai ir viltis gyventi

Kodėl Nelė Paltinienė savo koncertus pradeda giesme Švč. Mergelei Marijai ir ką jai duoda tikėjimas

Dainininkė Nelė Paltinienė

Legendinė Nelė Paltinienė, kuri įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai dainuojanti šalies pilietė, dainuoja nuo 1951-ųjų, o į sceną lipa jau 63-čius metus. Energinga, scenoje vis besišypsanti moteris prisipažino, kad žiūrėdama į dabartinius estrados dainininkus kartais pamini, kad šie dar nebuvo gimę, kai ji jau dainavo. Nelė sako, kad didžiausia laimė jai – koncertuoti pilnoje salėje, jog žmonių širdžių šiluma, kurią jaučia dainuodama, ne mažiau svarbi nei Antano Šabaniausko premija ar Lietuvos Prezidento apdovanojimas už ilgametę koncertinę veiklą. Beje, jau daugiau kaip 30 metų legendinė estrados dainininkė kiekvieną savo koncertą pradeda giesme Švč. Mergelei Marijai, dėkodama už jos pagalbą kasdien ir sunkiais gyvenimo metais.

Penktadienio pokalbiai

Apie keliones, keliautojus ir... prestižines premijas

Gerimantas Statinis Algio Kuzmicko nuotrauka

Daug žmonių mėgsta keliauti. Žurnalistas ir rašytojas Gerimantas Statinis, Lietuvos žurnalistų sąjungoje subūręs „Kelionių ir pramogų“ klubą, pomėgį keliauti pavertė būrio žmonių jungiamąja grandimi, kuri susieja ne tik šiandienos keliautojus, bet ir kažkada šia aistra sirgusius žmones, primena jų keliones ir idėjas, jas atgamina ir įprasmina naujai. Lietuvos žurnalistų sąjungos „Kelionių ir pramogų“ klubo nariai šiemet aplankė Aukštojo kalvą, aukščiausią Lietuvos vietą, iškilusią į 293 metrų aukštį virš jūros lygio, „Lituanicos“ žūties vietą, ruošiasi į ekspediciją Antano Poškos keliais po Indiją šio keliautojo 110-ųjų gimimo metinių proga. Gerimanto Statinio šiemet išleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė prestižinę Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją. Tad su Gerimantu ir kalbėjomės apie aistrą keliauti ir jos įprasminimą.

Archeologinių tyrinėjimų tęsinys Dusetose

Marija VARENBERGIENĖ

Karo akademijos kariūnai su partizanu Jonu Abukausku Monikos Šinkūnaitės nuotrauka

2012 metų spalio 10–30 dienomis Dusetose, buvusios NKVD būstinės vidiniame kieme (K. Būgos g. 22) buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) „Gyvosios atminties“ programos vadovas istorikas Dainius Žygelis ir archeologai Gintautas Vėlius ir Agnė Žilinskaitė. Šie tyrimai buvo vykdomi atsiliepiant į buvusio „Audros“ (veikusio tuometinio Dusetų rajono ribose) parizanų būrio vado Jono Abukausko (gyvenančio Rameikių kaime, Utenos r.) prašymą padėti surasti ir perlaidoti Lietuvos partizanų, žuvusių 1950–1952 metais, palaikus. J. Abukausko jaunesnysis brolis Vytautas žuvo 1952 metais, o jo lavoną ir kitų partizanų palaikus žmonės matė numestus prie stribų būstinės Dusetose.

Kronika

Atidarė atnaujintą kultūros centrą, pristatė knygą

Bronius VERTELKA

Atnaujintą kultūros centrą palaimino Subačiaus klebonas kun. Albertas Kasperavičius (kairėje) ir Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas

TILTAGALIAI. Lapkričio 30-ąją miestelyje vyko atnaujinto kultūros centro atidarymo šventė „Čia – mūsų namai“ ir Vlado Žilio knygos „Sugrįžkime į praeitį“ pristatymas.

Tiltagaliuose 34 metus išstovėjęs pastatas prašėsi rimto remonto. Per 9 mėnesius UAB „Stapora“ sugebėjo jį pakeisti taip, kad šiandien čia šilta ir jauku. Jau veikia dailės ir choreografijos būreliai – pasistengė neseniai čia dirbti atėjusi Odeta Petrauskienė.

Ukrainiečiai toliau gina asociaciją su ES

Grupė Vilniaus ukrainiečių su lietuviais rėmėjais

Ukrainoje toliau išlieka įtempta padėtis. Net ir išardžius pastatytas barikadas, jos buvo vėl atstatytos, Kijevo centre kasdien vyksta demonstracijos ir mitingai. Antradienį į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu V. Putinu išvyko Ukrainos prezidentas Janukovičius. Šiam susitikimui niekaip nepritarė Kijeve protestuojanti opozicija, pasisakanti už asociaciją su Europos sąjunga ir įtarusi, kad Janukovičius pasirašys Ukrainos sutartį su Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga. Vengdami konfrontacijos su protestuojančiais ukrainiečiais Putinas ir Janukovičius klausimo apie Muitų sąjungą esą nesvarstė. „Noriu visus nuraminti – šiandien Ukrainos prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimas aptartas nebuvo“, - per spaudos konferenciją, skirtą Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito Rusijoje išvadoms aptarti, patikino V. Putinas. „Gazprom“ ir „Naftogaz“ pasirašė sutarties dėl rusiškų dujų tiekimo Ukrainai papildymą, pagal kurį dujų kaina bus 268,5 dolerio (672 Lt) už 1 000 kubinių metrų. Pastaraisiais mėnesiais Kijevas pirko dujas po 400 dolerių (1004 Lt). Rusijos valdžia jau anksčiau skelbė, kad Kijevas galėtų gauti dujas po 268 dolerius už 1 000 kubinių metrų. Siekdamas sutramdyti nepatenkintus Ukrainos eurošalininkus, Putinas Ukrainai iš Nacionalinio gerovės fondo 2013-2014 metais skirs 15 mlrd. dolerių (37,66 mlrd. Lt) suverenioms šalies euroobligacijoms išpirkti.

„Bangos“ darbuotojų susitikimas Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje

Kalba „Bangos senjorų“ klubo prezidentas, buvęs „Bangos“ generalinis direktorius Leonas Jankauskas

Lapkričio 21-osios pavakarę į paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salę rinkosi tie, kurie prieš daug metų darbavosi šioje šventoje vietoje buvusioje Kauno radijo gamykloje ir susivienijime „Banga“. Beveik dvejus metus veikiantis „Bangos senjorų“ klubas sukvietė bangiečius pabūti kartu, pasidalyti mintimis, sugrįžti ir prisiminti savo darbo vietą, iki skausmo pažįstamą ir nepažįstamai pasikeitusią, bei pasimelsti už išėjusius bangiečius.

Mūsų egzistenciniai klausimai

Edvardas ŠIUGŽDA

Mums jau nebeįmanoma pabėgti nuo niūrios tiesos, kad du dešimtmečius Lietuvoje trunkančių „reformų“ padarinys yra didžiulė emigracija. Daugelis mūsų, neiškentę dvasią gniuždančių patyčių, išvyksta, svetimame krašte uždirbti pensijas „nuskurdusiems“ europiečiams. Ir tą dirbtinai, nemokšiškai sukeltą procesą dar labiau aštrina demografinė krizė, kai gimdome žymiai mažiau nei numariname. Visus Europos rekordus lenkianti emigracija mums tampa egzistenciniu iššūkiu – tautos išlikimo klausimu. Gyvename XXI amžiuje, kai iš visų pusių jaučiame informacijos perteklių. Mums, gyvenusiems iš visų pusių nuo pasaulio atsitvėrusio komunistinio totalitarinio režimo sąlygomis ir betarpiškai dalyvavusiems tos didžiulės geležinės sienos griovime, tai ypatingai pastebima. Ir dabar susiduriame su nauja dilema, kai į Lietuvos viešąją erdvę kasdien išmetama tonos žodžių, bet, užuot mus informavę, jie skverbiasi į mūsų sąmonę, užteršdami ją. Mes net nepastebime, kad tas tuščias politikų ar komentatorių kalbėjimas dusina, nes kalbėti apie viską – kalbėti apie nieką. Tam, kad būtų keičiama mūsų sąmonė, prieš ketverius metus Lietuvoje buvo sukurtas naujas svajonių „projektas“ Lietuva 2030, kuriam propaguoti už ES pinigus nupirkta bendrovė. Pašėrus projektą „suma su šešiais nuliais“ mums teikiama optimizmo ir pasitikėjimo Europos Sąjunga (ES) bei Lietuvos „progresu“. Užuot savo tvarumą ir tęstinumą realizavus per kultūrą, ekonomiką, politiką, per valstybingumą, tautai siūloma braidžioti po sunkiai apčiuopiamas tokio projekto sąvokas. Deja, vietoj patriotiškai savo kraštą mylinčios ir gerbiančios tautos lieka tik projektams kurti bendroves nupirkusi valdžia – parlamentarai (kaip tautos „atstovai“, po rinkimų jau kitą dieną sudarantieji neaiškias koalicijas postams išsidraskyti) ir ministrai (paskirtieji grupuočių atstovai, per savo siaurą instituciją – ministeriją – valdantys didžiulius pinigų srautus). Jokių problemų mums lyg ir nelieka, nors jų yra daugybė. Net galingoji Rusija yra išsigandusi, kad atitrūkus nuo jos Ukrainai, plūstelės ES prekės. Tik nė kiek nesibaimina mažoji Lietuva, kurios politikai visiškai nebijo europietiškų prekių antplūdžio į Lietuvą. Užtat mes jau negalime nusipirkti lietuviško obuolio ar morkos, o bulvės geriau išauga kalnuotoje Graikijoje ar smėlėtame Izraelyje ir iš ten įsivežame šį Lietuvai būidngą produktą. Ir jeigu V. Putinas priverstas raminti ukrainiečius, kad tik jie netriukšmautų ir, smerkdami į sandėrius su Rusija einantį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, jo jėga nenuverstų, tai tik parodo, kad šis vienvaldis imperatorius pradeda drebėti. Tačiau išdidžiai, lyg turkų sultonai, laikosi tik Lietuvos politikai: pasikėlę sau atlyginimus 2000 litų, puse lūpų pažadėję pensininkams atstatyti pensijas, nubrėžę planus, kad įves eurą, ir sutarę, kaip surengti apkaltą nuo teisėtvarkos neteisingumo pabėgusiai Seimo narei, jie jau mano, kad su kaupu padarė tautai viską ir gali išsiskirstyti trijų mėnesių atostogoms iki pavasario.