Archeologinių tyrinėjimų tęsinys Dusetose
Marija VARENBERGIENĖ
|
Karo akademijos kariūnai
su partizanu Jonu Abukausku
Monikos Šinkūnaitės nuotrauka
|
|
Archeologas dr. Manvydas Vitkūnas
ir partizanas Jonas Abukauskas
apžiūri būsimų tyrimų vietą
Monikos Šinkūnaitės nuotrauka
|
|
Partizanų palaikų rasti nepavyko
Dr. Manvydo Vitkūno nuotrauka
|
|
Ekspedicija dirbo tris dienas
Dr. Manvydo Vitkūno nuotrauka
|
|
Mjr. Gintautas Jakštys
su kariūnais Antazavėje
Dr. Manvydo Vitkūno nuotraukos
|
2012 metų spalio 1030 dienomis Dusetose, buvusios NKVD būstinės vidiniame kieme (K. Būgos g. 22) buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) Gyvosios atminties programos vadovas istorikas Dainius Žygelis ir archeologai Gintautas Vėlius ir Agnė Žilinskaitė. Šie tyrimai buvo vykdomi atsiliepiant į buvusio Audros (veikusio tuometinio Dusetų rajono ribose) parizanų būrio vado Jono Abukausko (gyvenančio Rameikių kaime, Utenos r.) prašymą padėti surasti ir perlaidoti Lietuvos partizanų, žuvusių 19501952 metais, palaikus. J. Abukausko jaunesnysis brolis Vytautas žuvo 1952 metais, o jo lavoną ir kitų partizanų palaikus žmonės matė numestus prie stribų būstinės Dusetose.
Gyvosios atminties programos dalyviai ištyrė maždaug 90 kvadratinių metrų perkasą. Buvo surasti keturių žmonių palaikai. Nustatyta, kad jie buvo užkasti nepagarbiai kūnai sumesti veidu į žemę, sulenktomis rankomis ir kojomis. Tačiau jokių radinių, siejančių palaikus su ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo požymiais, surasti nepavyko. Kulkų padarytų sužeidimų nerasta. Teismo medicinos ekspertai ir antropologai, atlikę šių palaikų tyrimus nustatė, kad mirusieji šioje vietoje palaidoti gerokai anksčiau (maždaug prieš 120130 metų) negu ieškotų partizanų palaikai.
2013 metų lapkričio 810 dienomis K. Būgos g. 22 vidiniame kieme vėl buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai. Juos vykdė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos Karo mokslų instituto karo istorijos centras. Buvo ieškoma čia galimai užkastų Lietuvos laisvės kovotojų Audros būrio partizanų palaikų. Šios archeologinės ekspedicijos tyrėjų grupei vadovavo Karo istorijos centro vyresnis mokslo darbuotojas, archeologas dr. Manvydas Vitkūnas. Drauge su juo dirbo Karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys, trečio kurso kariūnės Viktorija Lazauskaitė, Monika Šinkūnaitė ir pirmo kurso kariūnai Domantas Gliebus, Rolandas Katkauskas ir Paulius Lizdenis.
Dr. M. Vitkūnas papasakojo, kad ši ekspedicija buvo surengta buvusio Audros būrio partizano Jono Abukausko ir Dusetų seniūno Sauliaus Kėblio prašymu. J. Abukauskas politinis kalinys, tremtinys, dimisijos vyresnysis leitenantas, 2006 metais apdovanotas Vyčio ordino karininko kryžiumi, 2007 metais Partizanų žvaigždės I laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. Garbaus amžiaus partizanas, kuriam šiemet sukako 86 metai, kiekvieną dieną atvykdavo į archeologinių tyrinėjimų vietą, turėdamas viltį, kad gal šie kasinėjimai atskleis nors vieną partizanų palaidojimo vietą Dusetose, nes iki šio laiko net ir vyresnio amžiaus dusetiškiai nežinojo, kur užkasti žuvusiųjų partizanų kūnai. Sovietiniais laikais partizanų užkasimo vietos buvo kruopščiai slepiamos. Su šiuo gerbiamu žmogumi, labai mylėjusiu savo Tėvynę, dr. M. Vitkūnas bendrauja jau daug metų. Pažintis prasidėjo jam dirbant žurnalistu Valstiečių laikraštyje. 2005 metais šiame laikraštyje buvo išspausdintas dr. M. Vitkūno straipsnis Aukštaičio atmintyje partizano ir GULAGo kalinio kelias. Jame papasakotas partizano gyvenimas 27 lageriuose ir kalėjimuose praleisti metai, penki mėnesiai mirtininkų kameroje, nepasisekęs bandymas pabėgti iš Sibiro lagerio kartu su bičiuliais išsikasus požeminį tunelį, pirmą kartą jau devyniolikmetė pamatyta dukra ir nepalaužiamas tikėjimas Lietuvos laisve. Todėl ir dabar, kai prireikė papildomų tyrimų Dusetose, J. Abukauskas kreipėsi į Karo akademiją ir asmeniškai į dr. M. Vitkūną.
Karo akademijos atstovai Dusetose tyrė plotą, esantį šalia buvusios NKVD būstinės ūkinio pastato. Tačiau tyrimų rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėtasi, kalbėjo dr. M. Vitkūnas, partizanų palaikų aptikti nepavyko nerasta žmonių kapų ar pavienių kaulų. Visgi tyrimai nebuvo beprasmiai dabar žinoma, kad tirtame plote partizanų palaikų nėra. Neatlikę archeologinių tyrimų, nebūtume turėję jokio atsakymo.
Tarp tyrimų vietoje aptiktų radinių buvo rastas ir Antrojo pasaulinio karo laikų sovietinis 45 mm kalibro artilerijos sviedinys. Jį išsivežė į tyrimų vietą atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai. Ekspedicijos dalyviai nuoširdžiai dėkoja už paramą darbuose, apgyvendinimą ir šiltą priėmimą Dusetų seniūnui Saliui Kėbliui ir seniūno pavaduotojui Raimondui Parakevičiui.
Tyrimuose dalyvavę kariūnai ne tik susipažino su archeologinių tyrimų metodika, bet ir aplankė memorialą žuvusiems partizanams Antazavės miestelyje ir Antazavės šilo mūšio vietą, kurioje 1944 m. gruodžio 26 d. įvyko didelės kautynės tarp Lietuvos partizanų, vadovaujamų leitenanto Mykolo Kazano, ir NKVD kariuomenės bei vietinių stribų.
Tyrimuose dalyvavusiems jauniesiems kariūnams ši archeologinė ekspedicija buvo pirmoji, todėl jie džiaugėsi įgyta nauja patirtimi, susipažįstant su darbo priemonėmis. Jie išmoko kruopščiai ir atidžiai dirti, vertinti net ir nelabai reišmingus radinius. Tačiau labiausiai įsimintina ir jaudinanti buvo pažintis ir bendravimas su išskirtinės biografijos žmogumi partizanu, laisvės kovų dalyviu J. Abukausku. Juos sužavėjo kariška senojo partizano laikysena, orus karinės uniformos dėvėjimas ir pasiryžimas ateityje ieškoti savo būrio partizanų ir jo brolio Vytauto palaikų, kad juos būtų galima iškilmingai perlaidoti ir pagerbti.
Ką gali žinoti, gal vėl ši archeologinių tyrinėjimų grupė iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atvyks į Dusetas ieškoti skaudžios praeities pėdsakų.
Zarasų rajonas
© 2013 XXI amžius
|