2013 m. gruodžio 20 d.    
Nr. 46
(2070)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Savanoriams ir kaimui

Dainava. Lapkričio 28 dieną Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčioje buvo minimos 95-osios Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinės. Kauno Dainavos bendruomenės tarybos sprendimu nuspręsta įamžinti Lietuvos savanorius ir karius, kovojusius už Lietuvos laisvę 1919–1923 metais. Lietuvos savanoriai, atlikę pareigą savo Tėvynei, įkūrė Dainavos kaimą, kuris, besiplečiant Kaunui, tapo Dainavos mikrorajonu. Vienas pagrindinių tuometinės Lietuvos valstybės prioritetų – aprūpinti kariuomenės karius savanorius žeme – iš esmės atsispindėjo skiriant žemės klypus Muravos kaimo pievose, vėliau pavadintose Dainavos kaimu. 12 val. už Lietuvos karius savanorius buvo švenčiamos šv. Mišios, kurioms vadovavo parapijos klebonas kun. Jonas Stankevičius. Šv. Mišiose dalyvavo Seimo nariai Kazimieras Kuzminskas, Arimantas Dumčius, Orinta Lieputė, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas, Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos primininkas Raimundas Kaminskas, Kauno pilietinės bendruomenės centras „Dainava“, etnografinis ansamblis „Brydė“ ir kiti svečiai.

Po šv. Mišių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu ir Laisvės kovos Didžiojo Kryžiaus ordinu buvo apdovanoti garbingi svečiai. Po apdovanojimų bažnyčios prieangyje buvo atidengta ir pašventinta Paminklinė atminimo lenta, skirta 1919–1923 metais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kovojusiems Lietuvos kariuomenės savanoriams, kariams ir šauliams, įkūrusiems Dainavos kaimą, atminti. Žvelgdami į šiuos mums istorijos paliktus pavyzdžius, prisiminkime visus padariusius gero mums ir mūsų valstybei: tiek artimuosius, tiek tuos nepažįstamuosius, kurie šiandien yra nepelnytai užmirštami, nors laikas ir sovietinis režimas padarė labai daug, kad tų žmonių darbai būtų pamiršti, bet kol gyva Tėvynė, už kurią jie rizikavo ir paaukojo savo gyvybes, tol turime puoselėti jų atminimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija