Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Jono Basanavičiaus premija – architektų šeimai

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai Algirdo Miko Žemaitaičio nuotraukos

Renginio metu skambėjo melodingos muzikologų, ankstesniųjų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų Daivos ir Evaldo Vyčinų atliekamos liaudies dainos

Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skirta architektams Martynui Purviniui ir Marijai Purvinienei.  Ši premija įsteigta 1992 metais. Ji skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Architektus premijai pristatė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.  Šiam sprendimui pritarė Vyriausybė. Premijos teikėjų teigimu, M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška. 2010 metais išleista tyrėjų parengta monografija „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga“. 2011 metais pasirodė M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, parengta Mažosios Lietuvos enciklopedija. Mokslininkai daug prisidėjo ir prie simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo – 1990 metais M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais ėmė kurti Bitėnų-Rambyno kapinaičių panteoną. Šiuo metu tyrėjai rengia antrąsias „Mažosios Lietuvos kapinių ir antkapinių paminklų“ bei ciklo „Lietuvos kaimų istorinė raida“ knygas. Premija, kurios dydis šiemet – 65 tūkst. litų, M. Purviniui ir M. Purvinienei įteikta lapkričio 22 dieną, penktadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Iškilmių vedėja Irena Seliukaitė paskelbė laureatus bei pristatė jų veiklą. Beje, tai jau antroji šeima, gavusi šią garbingą premiją (pirmoji buvo Daivos ir Evaldo Vyčinų). Ją teikdamas kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė: „Šią premiją teikiu pirmą kartą ir man didelė garbė tęsti gražią tradiciją ir premijos laureatus pasveikinti  Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kurį 1918–1920 m. Jonas Basanavičius įkūrė kaip Istorijos ir etnografijos muziejų Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu. Ačiū Jums už ypač svarbų darbą ir Jono Basanavičiaus idėjos ir misijos tęstinumą – puoselėti etninės kultūros tradicijas, jas ugdyti ir tyrinėti, plėsti kūrybinę ir mokslinę veiklą šioje srityje“. Š. Birutis Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją M. Purviniui ir M. Purvinienei įteikė  kartu su Vyriausybės vicekancleriu Remigijumi Motuzu, kuris pastebėjo, kad kasmet įteikdami Valstybinę J. Basanavičiaus premiją, pagerbiami ne tik laureatai, bet ir vardas žmogaus, kurį vadiname savo tautos patriarchu.

Laureatas M. Purvinas padėkojo visiems, kurie parėmė, visaip padėjo. Jis sakė sutikęs daug nuoširdžių žmonių, deja, kai kurie iš jų jau paliko šį pasaulį. „Gyvenimas susiklostė, kad nors nebuvau joks politinis disidentas ar aktyvus veikėjas, bet vis atsidurdavau tokiose situacijose, jog, atrodė, likdavau vienas prieš visą pasaulį“, – sakė M. Purvinas.

Laureatė M. Purvinienė padėkoje paminėjo dvi pavardes, kurios įkvėpė ją šiai veiklai kartu su vyru. Tai žmogus, kuris gyveno XVI amžiuje Albrechtas Brandenburgietis, paskutinis kryžiuočių ordino magistras, puslietuvis – jo mama Sofija Jogailaitė. Ir jis toje epochoje buvo vienintelis, kuris vokiečių ir lietuvių kalbomis leido valstybės įsakus. Toks faktas buvo išskirtinis Europoje. Tačiau kalbėdama su labai žymiais žmonėmis, išgirdusi, kad jis buvo protestantas, o jeigu būtų buvęs katalikas, tai tuomet jį iškeltume. Antras svarbus žmogus nuo 1994 metų buvo Baltijos akademijos įkūrėjas Vokietijoje dr. Albrechtas Dytmaras. Jis būrė aplink Baltijos jūrą visus žmones į tarptautines konferencijas, kurios atvėrė tokius istorinius klodus, giluminius dalykus, kurių mes ligi tol nebuvome tiek žinoję.

Laureatus sveikino Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos Garbės pirmininkas prof. habil. dr. Sigitas Kregždė, Mažosios Lietuvos atstovai – Šilutės krašto muziejaus direktorė Roza Šikšnienė ir lietuvininkų tarmę išmokusi muziejininkė Indrė Skablauskaitė bei kiti. Renginio metu skambėjo melodingos muzikologų, ankstesniųjų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų D. ir E. Vyčinų atliekamos liaudies dainos.

Beje, 162-ųjų gimimo metinių išvakarėse dr. J. Basanavičiaus atminimas paminėtas ir jo gimtinėje Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.). Čia vyko finalinis protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“ ir protingiausiųjų apdovanojimai. Renginyje taip pat įteikti fotografijos konkurso „Viešnagė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“ laureatų apdovanojimai – Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisti kalendoriai su fotografijų konkurso laureatų darbais.

 Artimiausiu metu „XXI amžiuje“ spausdinsime interviu su 2013 metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatais architektais M. ir M. Purvinais.

© 2013 „XXI amžius“