Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Arčiau dangaus

Eglė Perednytė

Altiotingo šventovė Vokietijoje

Votai ant Altiotingo šventovės sienų – paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti stebuklai, įvykę Marijos užtarimu – jų čia daugybė

Vaizdas Šv. Kryžiaus (Križevaco) kalno viršūnėje

Vaizdas Šv. Petro aikštėje prieš prasidedant Popiežiaus aukojamoms šv. Mišioms

Šv. Kryžiaus (Križevaco) kalno viršūnėje stovintis kryžius

Vaizdas bažnyčioje

Altiotingo šventovės Madona

Piligriminė kelionė – netikėta Viešpaties dovana... Žmonės kurių meilę lig šiol jaučiu... Šventumo dvelksmas... Įkvėpimas gyventi... Gyventi kitaip... Arčiau dangaus... O kartu – čia ir dabar neapsakomo grožio žemėje...

Čenstakava... Šeimų šventė Romoje... Popiežiaus aukojamos šv. Mišios... Asyžius... Altiotingo miesto šventovė Vokietijoje... Eucharistinis stebuklas Sokulkoje, Lenkijoje... Ir kitos Dievo palaimintos vietos... Nemoku žodžiais išsakyti, kiek tai davė, kaip perkeitė... Nešuosi širdyje... Dalinuos... Nes negaliu tylėti... Nes pasaulis toks gražus, o dangus taip arti... Nes visi iš tiesų esame broliai... Kai regiu šventumą, tarnaujantį kitiems.. Kai žmonės ir angelai vaikšto kartu... Kai dangus nusileidžia ir apkabina... Kaip visa tai aprašyti? Kaip išreikšti?.. Prigludimu? Gerumu? Buvimu? Dvylika dienų kitokiame pasaulyje... Nepamirštamos dvylika dienų...

 Marija, kuri mus visą laiką lydėjo... Kraujo žymė ant ostijos Sokulkos bažnyčios prieblandoje – kaip netikėti? Nuščiuvę klūpome prieš Jį... Malda prie šv. Pranciškaus kapo... Šv. Mišios prie tamsiaveidės Madonos Altiotingo miesto koplyčioje... Vyskupas Eugenijus Bartulis, spinduliuojantis Viešpaties džiaugsmą, pasilenkiantis prie kiekvieno iš mūsų... Stebuklai, kurie vyksta dabar, šią akimirką...

Niekada nepraraskim vilties... Niekada nepraraskim tikėjimo ir džiaugsmo, kuris yra mūsų jėga. Laikas toks trumpas! Gyvenkim... Mylėkim... Dalinkimės buvimu. Raskim laiko bendrystei, nes gyvenimas greitai prabėgs... Liks tuščios rankos ir alkana širdis. Bet yra dangus! Yra žemė, kuria turime eiti... Gyvenimas kurį turim gyventi – širdimi...

Pasilik su mumis, o Ramybe, o Meile, o Žodi... Pasilik su mumis, Begalybe svaigi... Pasilik su mumis ir neški per prarajas... Eikim... Tu šalia, Tu šalia, – mumyse...

Marijai

Marija,

Tavo basos kojos lietė šią žemę,
šiuos akmenis,

Tu vedei mus prie kryžiaus,

Tu nešei mus tame kelyje...

Tu laukei.

Laukei visą gyvenimą kol sugrįšim.

Pas Tave, pas Tave, Mylimoji To,

kuris mus pamilo,

pamilo Tave,

o vienintele, išsirinktoji, nuolankiausia

šios žemės dukrele...

Dvasios džiaugsme, Tėvo džiaugsme

ir džiaugsme Sūnaus,

Tu palaiminta, kad atėjai į šią žemę

ir ištarei: TEESIE.

Tu esi, Tu esi čia, Marija.

Aš jaučiu švelnų dvelksmą  

rožių kvapą ir lauko lelijų.

O Marija, neleisk mums nupulti, neleisk...

O Marija, leisk lydėti Tave iki galo.

Ten, ant kryžiaus, ir mano širdis.

Ten, ant kryžiaus, – gyvenimo Duona.

Mylimasis – paaukotasis, vienišas, kenčiantis JIS...

Ar prabyla širdis, kai Jis kalba,

ar prabyla širdis?

Mylimasis. Vienintelis. Jis.

Niekada neišeik iš manosios širdies,

o Marija.

O Marija, jau niekad iš manosios širdies

neišeik.

Jeigu nori, – paliesk.

Jeigu nori paguosk ir sušildyk,

ir pripildyk šviesos kelyje.

Leiski tapti gyvąja mūsų Viešpaties duona

savo broliams.

Karaliene, vienintele, mylinti, laukianti,

BŪK...

O Popiežiau mano

Gerasis Popiežiau,
o nuolankusis Popiežiau,
kodėl Tavo veidas toks liūdnas
pradėjus aukoti Mišias?

Kodėl Tavo veidas toks liūdnas,
o gal tai giedra ir ramybė?
O Popiežiau mano,
meldžiu – apkabinki mane.

O Popiežiau mano,
tylaus paprastumo nešėjau,
nešėjau šviesos ir gyvybės,
žvelgi Tu į sielos gelmes.

Tu laimini tuos,
kurie, naktyje pasiklydę,                       
tegirdi save.

Žiūriu į Tave ir ašaros tvenkiasi, širdį
suspaudžia graudus jaudulys.
Einu į Tave, – į Tavo vienintelę skirtį  
paliudyti Viešpaties meilę.

Einu į Tave.

O Popiežiau mano,
dabar mus palaiminęs tolsti
ir vėl netikėtai lyg vėjas svaigus sugrįžti.

Tu šitaip arti ir visas pasaulis tegirdi –
Tu būsi arti.

Ir visą gyvenimą, visą gyvenimą eisiu
tavuoju šventumo ir meilės keliu.

Tu – Dievo žmogus,
gyvenimas žemės beteisių.
Daugiau negaliu,
be dangaus negaliu.

Altiotingo miestelio Madonai

(Vokietija, Bavarija)

Marijos širdyje...
Ten, prie Jos kojų...

Viską atidaviau,
viską Tau palikau,
viską vienintelei Tau paaukojau.
Jau pavargau

nešti ir nešti tą skrendantį,
giedantį kryžių.
Motina mano, Mergele,
esi taip arti!

Gydai ir laisvini,
laimini, gydai.
Mano širdy Tavo kelias,
manojoj širdy.

O nerami ji atėjo į sopulio žemę
tarp paprastų, nelaimingų,
vargingų žmonių.

Kelias tekėjo,
mano nerimstantis kelias.
Eiti ar neiti?
Žodis man tapo keliu.

Motina mano,
o laukiančioji Mergele,
saulė tekėjo,
saulė tekėjo many.

Ėjo gyvenimas.
Visą gyvenimą gelia.
Tu gyveni manyje,
manyje gyveni.

O nerami mano siela,
nerimstantis kelias
bėga ir bėga,                                    
gieda ir gelia...

Mano tyla Tavo lūpose.
Kilti ir eiti,
kilti ir eiti,
o Motina, Meile, Mergaite.

Autorės nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“