|
Per Sausio 13-osios minėjimus Lenkų frakcijos protestas
Laisvės gynėjų dieną kalbėdamas Seime europarlamentaras Vytautas Landsbergis pasipiktino tuo, kad Seime buvo prastūminėjamas lietuvių kalbą norintis išstumti įstatymas. Politikas kalbėjo apie Tautinių mažumų įstatymą, kuriame norima įteisinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus gausiai tautinių mažumų gyvenamuose regionuose. Manau, verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių, Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus Boleslovo Daškevičiaus veiksmus už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą, apibūdino politikas. Šitoks V. Landsbergio teiginys buvo palydėtas plojimais. Toks europarlamentaro palyginimas sukėlė Lenkų frakcijos protestą ir ši grupė paliko iškilmingo posėdžio salę. Pats V. Landsbergis vėliau kalbėdamas LRT televizijos žurnalisto E. Jakilaičio laidoje sakė, kad to demaršo net nepastebėjo, o patį išėjimą iš posėdžio apibūdino: Iš viso fiasko. Vėliau premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pasmerkė tokį Lenkų rinkimų akcijos atstovų elgesį. Jo teigimu, Sausio 13-ąją reikėtų demonstruoti susitelkimą, o ne susiskaldymą. Koalicijos partnerių veiksmą A. Butkevičius pavadino netoleruotinu. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas sakė, kad Lietuvos lenkų politikai pademonstravo nepagarbą Lietuvos valstybės atkūrimui ir jos atkūrimo lyderiui V. Landsbergiui. Tai jis pasakė kalbėdamas per Žinių radiją antradienį.
Tačiau reikia turėti galvoje tai, kad sausio 12-osios vakare V. Landsbergis ne mažiau kritikavo ir lietuvius, dėl gardaus valgio šaukšto bėgančius į užsienius, kur jie užsidirbs tik prabangesnį karstą. Tiesą kalbant, V. Landsbergis iš lietuvių pasišaipė žymiai stipriau: visi kalbantieji apie šaltą ir drėgną Lietuvą yra priešai, žvelgiantys į Rusiją, kuriems ir rūpi išvažiuoti į užsienį susikrauti turtų.
Sekmadienio vakarą prie parlamento rūmų minint Sausio įvykius, skambėjo raginimas saugoti prieš 23 metus iškovotą laisvę ir būti stipriems susidūrus su šiandieniniais iššūkiais. Tradicinėje atminimo laužų uždegimo ceremonijoje prie Seimo Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius sakė: Tautos ir kitų žmonių, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, laisvė nėra dovana, ji iškovojama, o po to saugoma. Žinomo disidento vaikaitis studentas Antanas Terleckas tvirtino didžiuojąsis esąs lietuvis ir ragino nepamiršti savo šaknų. Šiandien galbūt esminis klausimas, kurį užduodame kiekvienas priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą, yra o kas man iš to. Tokiomis dienomis kaip sausio 13-oji galiu kaip niekada išdidžiai pareikšti visam pasauliui, kad esu lietuvis, tuo neapsakomai didžiuojuosi ir nė už ką nesikeisčiau vietomis su amerikiečiu, anglu ar prancūzu, ar dar kuo nors kitu. Mūsų tautos didvyriai pastatė milžinišką paminklą laisvei, jo galbūt neįmanoma pamatyti plika akimi, tačiau jis yra toks, kad jo gali pavydėti visas pasaulis, patriotizmą keliančias nuostatas išsakė jaunasis A. Terleckas.
Beje, sausio 12 dienos pavakary vyko iškilminga patriotinė eisena, skirta Sovietų Sąjungos vykdytos agresijos prieš Lietuvos Valstybę ir Tautą aukoms atminti. Prasidėjusi nuo Antakalnio poliklinikos buvo einama iki Antakalnio kapinių. Eiseną organizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (pirmininkas Julius Panka). Antakalnio kapinėse dalyviai uždegė žvakutes ant Sausio 13-osios naktį žuvusių gynėjų kapų, sugiedojo Tautišką giesmę. Tautinis jaunimas pasisakė prieš žydrąją ideologiją skleidžiančias jėgas, kurios nusprendė sukurti vieną federacinę Europos sąjungos valstybę ir belyčio, betaučio vartotojo europiečio pseudotautybę.
© 2014 XXI amžius
|