Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kosmose skrieja du lietuviški palydovai

Praėjusios savaitės ketvirtadienį iš JAV kosmodromo į kosmosą pakilo du pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“. Raketa „Antares“ į kosmosą pakėlė „Cygnus“ erdvėlaivį, kartu su kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį gabenusį ir du lietuviškus palydovus.

Raketos „Antares“ pakilimas buvo ne kartą atidėtas. Pirmadienį, sausio 6 dienos, rytinėje JAV pakrantėje sustiprėjusi pūga privertė atidėti istorinį skrydį iki trečiadienio, sausio 8 d. tačiau ir tada skrydį teko atidėti dėl Saulėje įvykusio galingiausios X klasės rentgeno žybsnio. Šį kartą jam nesutrukdė net JAV pakrantėse siaučianti pūga. Sekmadienį krovininė kapsulė „Cygnus“ jau buvo prijungta prie Tarptautinės kosminės stoties. 13.08 val. Lietuvos laiku astronautai, valdę TKS roboto ranką „Canadarm“, sugavo „Cygnus“, o 15.06 val. prijungė kapsulę prie TKS liuko. Kapsulėje „Cygnus“ yra įgulai skirtas krovinys – maistas, atsarginės dalys, higienos priemonės, TKS gyvybės palaikymo sistemos dalys, įranga darbui atvirame kosmose ir mokslinė įranga. Į kapsulę buvo sutalpinti mokinių eksperimentai, atrinkti vykdant NASA Kosminių skrydžių eksperimentų programą – talentingi vaikai tyrinės, kaip mikrogravitacijos sąlygos veikia kamienines ląsteles, aiškinsis, ar kosmose galima virti alų, ir ieškos vaistų nuo vėžio. Palydovus iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą ketinama paleisti vasario 25–28 dienomis. (anksčiau buvo prognozuojama, kad palydovai iš TKS išskries simbolinę dieną – vasario 16-ąją). Juos „išmes“ roboto ranka, valdoma stotyje šiuo metu dirbančio japonų astronauto Koichi Wakata. Palydovų paleidimas – pirmasis tokio pobūdžio kosmoso įvykis Lietuvos istorijoje.

Ministras susitiko su apaštaliniu nuncijumi

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 8 dieną Vilniuje susitiko su kadenciją baigiančiu Šventojo Sosto apaštaliniu nuncijumi Lietuvoje, diplomatinio korpuso dekanu arkivyskupu Luigi Bonazzi. Ministras padėkojo arkiv. L. Bonazzi už aktyvų darbą einant apaštalinio nuncijaus pareigas, taip pat už jo indėlį Lietuvai ir Šventajam Sostui pasirašant dvišalį susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo. Susitikimo metu pasidžiaugta gerais dvišaliais santykiais, sutarta stiprinti dialogą sprendžiant aktualius tarptautinės politikos klausimus tiek dvišaliame lygmenyje, tiek tarptautinėse organizacijose. Sausio 14–17 dienomis numatytas L. Linkevičiaus vizitas į Italiją ir Vatikaną. Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė ir okupacijos metais. Diplomatinių santykių atnaujinimo ambasadorių lygiu deklaracija pasirašyta 1991 m. rugsėjo 30 d. Arkiv. L. Bonazzi Lietuvoje dirbo nuo 2009 metų.

Kristijono Donelaičio paveldo puoselėtojai paminėjo poeto 300-ąjį jubiliejų Tolminkiemyje

Sausio 1 dieną Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) iškilmingai paminėtos lietuvių grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės.

Kaip praneša Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis, renginyje, kurį organizavo Kaliningrado srities Kristijono Donelaičio kraštiečių klubas ir Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje, dalyvavo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos delegacija, vadovaujama pirmininkės Vidos Mickuvienės, Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės bei Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai, gausus būrys poeto literatūrinio paveldo gerbėjų ir jo atminimo puoselėtojų.

Iš tamsos į šviesą

Didžios ir kilnios asmenybės kaip kelrodės žvaigždės jūroje rodo žmonėms, tautoms ir žmonijai ne tik asmeninį pavyzdį, bet ir skatina juo sekti, mąstyti, tobulėti ir skleisti jo propaguojamas vertybes, gyvenseną bei pasaulėžiūrą aplinkiniams.

Lietuvių tauta gali pasigirti daugeliu garbingų, net pasaulyje žinomų ir įvertintų veikėjų. Vydūnas vienas iš tokių – tikra Dievo dovana Lietuvai. Ryškiausias jo gyvenimo siekis buvo tautos dvasinis žadinimas, stiprinimas bei žmogiškumo ugdymas. Ir šį tobulesnio žmogaus ugdymą jis betarpiškai siejo su valstybės pagrindais ir uždaviniais, nes valstybė ir žmogus, jo nuomone, – neatsiejami! Valstybinio gyvenimo pertvarkos, Vydūno nuomone, tiesiogiai priklauso nuo valstybę kuriančio žmogaus dvasinės būklės. Tik dvasinis tobulėjimas gali padėti kurti harmoningą socialinį gyvenimą. Tai štai kodėl Kinijoje buvo „kultūrinė“ revoliucija... Kaip tokios vertybės gali rastis okupanto ir budelio asmenyje? Štai kodėl privalėjo Lietuvoje būti desovietizacija. Tai ko dabar tikimės iš užsilikusių valdžioje mūsų tautos genocido vykdytojų?! Vydūnui rūpėjo ne tik lietuvių tauta, jis labai dėmesingai stebėjo ir pasaulinius procesus, net ir bolševikinės revoliucijos sukeltos bangos pasekmes, priežastis ir galimybes jas pašalinti iš Lietuvos valstybingumo atkūrimo kelio. Iš jo siūlomų orientacinių gairių į pirmą vietą buvo iškeltas Lietuvos uždavinys tapti pasaulyje „viena iš aiškiausių žmogiškumo reiškėjų“.