Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kauno arkivyskupui Seime įteikta Laisvės premija

Rimas Rudaitis

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Laisvės premijos laureatas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Laisvės premijų komisijos pirmininkas Seimo narys Petras Auštrevičius

Sausio 13-ąją Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną įteikta trečioji Laisvės premija, skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Laivės premijos statulėlę ir diplomą įteikė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius. Skelbdamas laureatą Laisvės premijų komisijos pirmininkas P. Auštrevičius pabrėžė, kad Sausio 13-osios nakties įvykiai negrįžtamai pakeitė Lietuvos žmones ir valstybę. „Nuo įsimintinų įvykių jau prabėgo dvidešimt trys sausiai, tačiau tebeesame kartu su tais, kurie išauklėjo mus laisvės lūkesčiu ir subrandino pasiaukojimo pavyzdžiu“, – sakė Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje P. Auštrevičius. „Tą šaltą 1991 metų sausio keturioliktosios vidurdienį, aukodamas šv. Mišias prie atviro Aukščiausiosios Tarybos lango, Sigitas Tamkevičius buvo liudininkas, kaip aplink augo barikados, kurios daugiau rėmėsi laisvės gynėjų vidiniu tikėjimu nei fizine jėga. Netrukus prievarta žlugo neįveikto tikėjimo laisve akivaizdoje. Savo atsiminimuose Sigitas Tamkevičius rašo: „Šviesa ateina į tamsų kampą, jeigu dėl to kovojama. Laisvė pasiekiama, kada jos siekiama“. „Tačiau Laisvės šviesą atneša kovotojai, tikintys, veikiantys, nepasiduodantys ir neišduodantys idealų“, – kalbėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkas.

Prezidentė su gimnazijos moksleiviais uždegė žvakutes Laisvės gynėjams pagerbti

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje su grupe jos mokinių ir D. Gerbutavičiaus mama

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje, kur kartu su moksleiviais dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir uždegė žvakutes Sausio 13-ajai atminti. Šioje gimnazijoje mokėsi Lietuvos Laisvės gynėjas Darius Gerbutavičius.

   „Sausio 13-osios rytą visoje Lietuvoje uždegamų žvakių šviesa pažadina atmintį ir sutelkia mus. Kol atmintis bus gyva, mes būsime nepriklausomi ir turėsime savo valstybę. Tegul Laisvės gynėjų drąsa suteikia mums kuo daugiau stiprybės ir tikėjimo. Mylėkime Lietuvą ir patys kurkime jos ateitį. Tai – įpareigojimas kiekvienai kartai“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė. Ji padėkojo mokytojams ir moksleiviams, taip pat pilietinės akcijos organizatoriams, padedantiems išsaugoti mūsų Laisvės gynėjų atminimą.

Per Sausio 13-osios minėjimus – Lenkų frakcijos protestas

Laisvės gynėjų dieną kalbėdamas Seime europarlamentaras Vytautas Landsbergis pasipiktino tuo, kad Seime „buvo prastūminėjamas“ lietuvių kalbą norintis išstumti įstatymas. Politikas kalbėjo apie Tautinių mažumų įstatymą, kuriame norima įteisinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus gausiai tautinių mažumų gyvenamuose regionuose. „Manau, verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių“, – Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus Boleslovo Daškevičiaus veiksmus už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą, apibūdino politikas. Šitoks V. Landsbergio teiginys buvo palydėtas plojimais. Toks europarlamentaro palyginimas sukėlė Lenkų frakcijos protestą ir ši grupė paliko iškilmingo posėdžio salę. Pats V. Landsbergis vėliau kalbėdamas LRT televizijos žurnalisto E. Jakilaičio laidoje sakė, kad to demaršo net nepastebėjo, o patį išėjimą iš posėdžio apibūdino: „Iš viso – fiasko“. Vėliau premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pasmerkė tokį Lenkų rinkimų akcijos atstovų elgesį. Jo teigimu, Sausio 13-ąją reikėtų demonstruoti susitelkimą, o ne susiskaldymą. Koalicijos partnerių veiksmą A. Butkevičius pavadino netoleruotinu. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas sakė, kad Lietuvos lenkų politikai pademonstravo nepagarbą Lietuvos valstybės atkūrimui ir jos atkūrimo lyderiui V. Landsbergiui. Tai jis pasakė kalbėdamas per „Žinių radiją“ antradienį.

Seimo minėjime pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas

Pirmadienį, sausio 13 dieną, Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 23-osioms metinėms ir 2013 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį, prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Kreipimasis dėl azartinių lošimų įstatymo redakcijos

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei, Seimo frakcijų vadovams

Mes, Lietuvos vyskupai, kreipiamės į Jus dėl LR Seime svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos. Didelį nerimą kelia daugelis siūlomų nuostatų, nes jų įgyvendinimo pasekmės prasilenktų su rūpesčiu dėl moralės ir vertybių. Nors projekte ir deklaruojamas „lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas“ (2.1.4), tačiau iš tiesų azartinių lošimų verslo interesai jame iškeliami virš žmogaus, šeimos ir visuomenės gerovės, kuriamos sąlygos šį verslą vis labiau plėsti įtraukiant naujus vartotojus. Projekto rengėjai siūlo įteisinti komercinį pokerį ir galimybę pačiose įvairiausiose vietose įrengti B1 kategorijos (ribotų laimėjimų) lošimo automatus, nepaisydami tikėtinos dorovinės ir socialinės žalos.

Karaliaučiuje ir  Juodkrantėje paminėjo Liudviką Rėzą

Prie paminklo Liudvikui Rėzai Kaliningrade

Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade darbuotojai, vietos lietuvių bendruomenė, rašytojai ir kiti kultūros žmonės sausio 9 dieną rinkosi prie paminklo Liudvikui Rėzai, kur iškilmingos ceremonijos metu buvo pagerbtas šio iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, lituanisto, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus atminimas. Padėję gėlių prie paminklo, uždegę atminimo žvakeles ir išklausę kalbų, renginio dalyviai rinkosi į generalinį Konsulatą. 238-ųjų L. Rėzos gimimo metinių minėjime dalyvavo Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos nariai, Karaliaučiaus inteligentai. Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius akcentavo kūrėjo darbų reikšmę Lietuvai ir džiaugėsi aktyvia L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos veikla. Pagrindinį pranešimą konsulate skaitė Klaipėdos universiteto docentė Nijolė Strakauskaitė, susirinkusiems priminusi L. Rėzos biografijos, visuomeninės bei mokslinės veiklos faktus, jo nuopelnus Lietuvos ir Europos kultūrai. Renginio metu taip pat skambėjo draugijos narių dainos iš L. Rėzos sudaryto ir išleisto lietuvių dainų rinkinio.

Grąžinkime sekmadienį Dievui ir šeimai

Kalba sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, buvusieji Lietuvos Respublikos vadai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, broliai vyskupai, gerbiamieji Seimo nariai, nukentėjusiųjų kovose už Lietuvos laisvę artimieji, brangūs Lietuvos žmonės!

Prisimindami laisvės gynėjus ir juos pagerbdami, mes švenčiame pačią Lietuvos laisvę. Už laisvės dovaną dėkojame Dievui ir tiems, kurie išgirdo vidinį balsą, kviečiantį juos nelikti abejingus tautos likimui, ir stojo jos ginti. Turime ypač dėkoti laisvės gynėjų šeimoms ir artimiesiems. Jie ugdė mūsų tautos gynėjų meilę Lietuvai, nesavanaudiškumą, aukos dvasią, mokė ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu. Laisvės gynėjų vaikai ir visi mūsų tautos vaikai gavo neįkainojamą pamoką iš tų, kurie turėjo drąsos aukotis už Lietuvą.

Kas gali pavergti žmogų net laisvoje šalyje

Kalba sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime, Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, vyskupai, gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, gerbiami Vyriausybės vyrai ir moterys, garbūs Sausio 13-osios minėjimo dalyviai.

Kai 1972 metais pradėjau leisti LKB kroniką, neatėjo net mintis, kad nepraeis nė 30 metų ir Lietuva bus laisva. Anuomet nei aš, nei mano bendražygiai nemąstėme apie ordinus ir premijas, bet mąstėme apie vienintelę galimą „premiją“ – tardymą, teismą ir lagerį. Šitai išsipildė su kaupu: už Kroniką buvo nuteista net keturiolika asmenų. Šiandien sunku patikėti, kad už tiesos žodį galima skirti griežto režimo lagerio bausmę. Anuomet šia kaina reikėjo mokėti už pastangą laisviau kvėpuoti ir neprarasti vilties, kad bet koks melas, prievarta ir neteisybės turi užprogramuotą pabaigą. Su melu ir prievarta tarsi su buldozeriu galima traiškyti tautų ir žmonių likimus, bet negalima laimėti galutinės pergalės; ji visuomet būna tiesos ir laisvės pusėje. Prieš dvidešimt trejus metus mes tą kovą laimėjome.

Pagarbos bėgimas

Sausio 11 dieną Vilniuje vykęs 23-iasis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo ankstesniųjų išsiskyrė dalyvių skaičiumi. Pagarbą atiduoti žuvusiems už Lietuvos laisvę prie starto linijos stojo 4,2 tūkst. bėgikų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos bei JAV. Tarp jų – apie 1 tūkst. Lietuvos karių.