Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kosmose skrieja du lietuviški palydovai

Lietuviškas palydovas Ričardo Šaknio nuotrauka iš LRT televizijos ekrano

Praėjusios savaitės ketvirtadienį iš JAV kosmodromo į kosmosą pakilo du pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“. Raketa „Antares“ į kosmosą pakėlė „Cygnus“ erdvėlaivį, kartu su kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį gabenusį ir du lietuviškus palydovus.

Raketos „Antares“ pakilimas buvo ne kartą atidėtas. Pirmadienį, sausio 6 dienos, rytinėje JAV pakrantėje sustiprėjusi pūga privertė atidėti istorinį skrydį iki trečiadienio, sausio 8 d. tačiau ir tada skrydį teko atidėti dėl Saulėje įvykusio galingiausios X klasės rentgeno žybsnio. Šį kartą jam nesutrukdė net JAV pakrantėse siaučianti pūga. Sekmadienį krovininė kapsulė „Cygnus“ jau buvo prijungta prie Tarptautinės kosminės stoties. 13.08 val. Lietuvos laiku astronautai, valdę TKS roboto ranką „Canadarm“, sugavo „Cygnus“, o 15.06 val. prijungė kapsulę prie TKS liuko. Kapsulėje „Cygnus“ yra įgulai skirtas krovinys – maistas, atsarginės dalys, higienos priemonės, TKS gyvybės palaikymo sistemos dalys, įranga darbui atvirame kosmose ir mokslinė įranga. Į kapsulę buvo sutalpinti mokinių eksperimentai, atrinkti vykdant NASA Kosminių skrydžių eksperimentų programą – talentingi vaikai tyrinės, kaip mikrogravitacijos sąlygos veikia kamienines ląsteles, aiškinsis, ar kosmose galima virti alų, ir ieškos vaistų nuo vėžio. Palydovus iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą ketinama paleisti vasario 25–28 dienomis. (anksčiau buvo prognozuojama, kad palydovai iš TKS išskries simbolinę dieną – vasario 16-ąją). Juos „išmes“ roboto ranka, valdoma stotyje šiuo metu dirbančio japonų astronauto Koichi Wakata. Palydovų paleidimas – pirmasis tokio pobūdžio kosmoso įvykis Lietuvos istorijoje.

Pirmieji mažieji Lietuvos palydovai skirti paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms: jie, išleisti iš TKS pirmą kartą pasisveikins ir galbūt net pasikalbės būdami kosmose. Beje, palydovai pateks į istoriją, nes bus leidžiami kartu su JAV atliekamu didžiulio masto mažų ir pigių palydovų eksperimentu, kuris netolimoje ateityje gali perrašyti kosmoso technologijų raidą.

„LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas po raketos pakilimo sakė, kad nuotaika yra puiki – Lietuva tikrai gali vadintis kosmine valstybe. Visus lietuvius su sėkmingu pirmųjų lietuviškų palydovų iškėlimu į kosmosą pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras Algirdas Butkevičius irgi džiaugėsi Lietuvos jaunųjų mokslininkų komandos pergale. Vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus sakė, kad šios istorinės misijos vertė labiau ne praktinė ar mokslinė, o mobilizacinė. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis mano, kad šios sėkmės faktas prisidės ir prie didesnio jaunų žmonių noro studijuoti techninius mokslus.

© 2014 „XXI amžius“