|
Referendumo iniciatyvą panaikinti kol kas nepavyko...
Trečiadienį vyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdis, kuriame buvo numatyta stabdyti referendumo iniciatyvą kaip prieštaraujančią Konstitucijai. Projektą inicijavo VRK narys J. Udris. Dar antradienį buvo žinoma, jog aštuoni VRK nariai planavo balsuoti už stabdymą. Prieš savaitę, sausio 24-ąją, Konstitucinis teismas (KT) išaiškindamas klausimą dėl 125-ojo Konstitucijos straipsnio leido sau pasisakyti ir bendresniais klausimais, dėl kurių jokio paklausimo nebuvo. KT paskelbė, kad Lietuvoje negali būti priimamos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), nes tai būtų antikonstituciška. Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai, pareiškė KT. Būtent šį KT pareiškimą netruko pasigauti didžiausi referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams priešininkai TS-LKD vadovai. Konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad po KT sprendimo Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo Europos Sąjungos piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su išstojimo iš Europos Sąjungos pataisa.
VRK narys konservatorius Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad referendumo organizavimą laikas stabdyti nieko nelaukiant. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad toks teismo išaiškinimas rodo, kad referendumas turi iš esmės spręsti ir Lietuvos priklausymo ES klausimą, todėl Seimas gali suformuluoti tą trūkstamą klausimą, ar išstojame iš ES. Jei pritariame išstojimui iš ES, tada automatiškai įsigalioja ir draudimas parduoti žemę, pareiškė Z. Vaigauskas. Vienas iš referendumo rengėjų Julius Panka įsitikinęs, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl referendumo teisėtumo yra keistas jau vien dėl to, kad referendumo organizatoriai tikrai nėra prieš Lietuvos narystę ES ir tokio klausimo įtraukti į referendumą nenorėtų. Pagrindinis šalies šeimininkas yra tauta. Jos sprendimai yra galutiniai ir aukštesni už bet kokius teismus, tvirtino J. Panka. Anot jo, jei referendumas būtų sėkmingas ir būtų priimta Konstitucijos pataisa, draudžianti parduoti žemę užsieniečiams, tai nereikštų, kad Lietuva turi išstoti iš ES. Referendumo rengėjas įsitikinęs, kad ES tuomet kaip tik pasiūlytų Lietuvai nuolaidų ir sėstų derėtis dėl draudimo parduoti žemę termino pratęsimo. Pagrindinis šalies šeimininkas yra tauta. Jos sprendimai yra galutiniai ir aukštesni už bet kokius teismus, pareiškė J. Panka.
Po KT nutarimo iškart pasirodė jam pritarimo ir nepritarimo argumentai. Politikų naudojimasis KT nutarimu sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje. Kaip rašo Jonas Vaiškūnas (www.alkas.lt, 2014 01 25), VRK narys, teisininkas, deleguotas TS-LKD, Valdas Benkunskas pademonstravo dar skandalingesnį nesiorientavimą tiek suvokdamas KT nutarimo esmę, tiek ir VRK kompetencijas. V. Benkunskas, užmiršęs, kad VRK nesuteikta teisė vertinti, ar referendumui iškeltos iniciatyvos atitinka Konstituciją, pareiškė esąs įsitikinęs, kad VRK turinti stabdyti visus parašų tikslinimo darbus, nes registruota referendumo iniciatyva yra antikonstitucinė. Jis pažadėjo VRK posėdyje kelti klausimą dėl antikonstitucininės referendumo iniciatyvos stabdymo. Beje, V. Benkunskas, pasijutęs teisus tarp teisiausių, ėmėsi grūmoti referendumo iniciatoriams, kad VRK vėl pasitelks rašto ekspertus, kad išbrokuotų ir patikslintus parašus
Straipsnyje VRK nariai skleidžia prasimanymus apie Konstitucinio teismo sprendimą (www.alkas.lt, 2014 01 25) Tomas Baranauskas piktinasi kai kurių politikų komentarais, esą šis KT nutarimas reiškia, jog šiuo metu inicijuojamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams būtų antikonstitucinis ir todėl jo nebereikia net svarstyti. Taip pareiškė konservatorių deleguotas VRK narys Valdas Benkunskas. Skleidžiama sąmoninga dezinformacija, nes jokio nutarimo, kuriuo būtų keliama bent abejonė būsimo referendumo teisėtumu Konstitucinis teismas nepriėmė ir negalėjo priimti, teigia T. Baranauskas. Jo nuomone, minėto nutarimo Konstitucinis teismas negalėjo priimti dėl dviejų priežasčių: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti; 2) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvos atitikimo Konstitucijai. Istorikas aiškina, kad 2013 metų lapkričio 7 dieną Seimas kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydamas įvertinti, ar dar 2006 metais priimta Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria iš Konstitucijos buvo pašalinta Lietuvos Bankui suteikta išimtinė pinigų emisijos teisė, neprieštarauja Konstitucijai, ir KT sausio 24 dienos nutarimu patvirtino Seimo narių abejones taip, priimant šią pataisą buvo nesilaikoma Konstitucijos, todėl ji negalioja, bet
Konstitucinio teismo teisėjai čia priėmė išties paradoksalų sprendimą: Pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė. Autorius aiškina, kad po šio paradoksalaus nutarimo lieka neaišku, kokia gi Konstitucijos 125 straipsnio redakcija turėtų galioti, jeigu teisėtai ji niekada nebuvo pakeista? Ar šį kartą Konstitucinis teismas atsisako principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė? Net jeigu šio straipsnio niekas niekada teisėtai nepakeitė, kada gi jis neteko galios? O gal Konstitucinis teismas tą galią panaikino? Autorius kelia klausimą, ar Konstitucinis teismas turi teisę išbraukinėti pačios Konstitucijos straipsnius, remdamasis tuo, kad jie neva prieštarauja kitoms Konstitucijos dalims
O gal pagal šią naujovišką doktriną paaiškės, kad Lietuvos Konstitucijoje jau seniai pilna nebegaliojančių straipsnių, kuriuos neva paneigė ES teisės aktai? Gal net pirmasis straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, jau nebegalioja arba ateity gali netekti galios, remiantis kokiu nors europiniu dokumentu? klausia T. Baranauskas. Spėdamas, kad VRK nariai, panikuojantys dėl to, kad gali tekti pripažinti referendumo iniciatyvos teisėtumą, imdamiesi atviro melo ir visuomenės klaidinimo, panaudodami fiktyvias nuorodas į Konstitucinio teismo sprendimą, priims atitinkamus VRK nutarimus. Bet tada ir VRK nariams, ir visuomenei, turbūt verta priminti trečiąjį Konstitucijos straipsnį: Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Ir būtina neužmiršti pažiūrėti Espreso TV transliaciją iš Kijevo, o po to pamąstyti, kas atsitinka, kai valdžios atstovai įžūliai mindo Tautos valią.
Straipsnyje Konstitucinio Teismo diktatūra (2014 01 28,|ekspertai.eu) Tomas Viluckas (beje, gavęs Kauno arkivyskupijos isteigto Kronikos fondo premiją) rašo: Politinis elitas pamatęs, kad visai realu sulaukti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams, išsitraukė iš rankovės tūzus ir jais nukirto šią pilietinę iniciatyvą. Tuo tūzu tapo Konstitucinis teismas (KT), kuris nagrinėdamas Seimo kreipimąsi į Konstitucinį teismą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar dar 2006 metais priimta Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria iš Konstitucijos buvo pašalinta Lietuvos Bankui suteikta išimtinė pinigų emisijos teisė, neprieštarauja Konstitucijai, nelauktai padarė stulbinantį teisinį viražą. (...) Net surinkus milijoną piliečių parašų jokia teisinė institucija neleistų organizuoti šių referendumų, nes KT pasisakė aiškiai. Lietuvos piliečiai jau yra įpratę, kad KT priima sprendimus, kurie priverčia gūžčioti pečiais. KT seniai virto politine institucija, kuri, prisidengusi Konstitucija, priima sprendimus, būtinus politikų grupuotėms. Šįsyk KT spiritistų ratelis pranoko pats save, nes paskelbė anatemą ne priimtiems, o galimiems Seimo sprendimams ir net referendumams.
Buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius nurodė, kad KT išaiškino, jog negalima Konstitucijos pataisomis nustatyti tokios taisyklės, kuri būtų priešinga arba paneigtų kitą tuo pat metu Konstitucijoje esančią taisyklę. Pasak jo, teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl šio konkretaus atvejo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau netiesiogiai dėl jo pasisakė. Anot jo, pagal vieną iš 1994 metų KT nutarimų, Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis. Žinių radijo laidoje Aktualioji valanda V. Sinkevičius sakė: Vadinasi nei VRK, nei Seimas, nei joks kitas subjektas ar institucija negali iškelti kokių nors papildomų sąlygų (...) ir neleisti rengti refenrendumo.
Dalius Stancikas straipsnyje Konstituciniam Teismui apkalta (Bernardinai.lt, 2014 01 26) rašo: Jei mūsų Seimas būtų sąžiningas ir valingas, jei jam labiau rūpėtų ne vidinės partinės kovos dėl to, kas sudarys valdančią koaliciją ar laimės Prezidento rinkimus, o nykstanti Tauta ir teisingumas, tai visiems devyniems Konstitucinio teismo teisėjams būtų surengta apkalta ir jie pašalinti iš pareigų. Tiesą sakant, tokia apkalta Konstitucinio teismo teisėjams jau turėjo būti surengta gerokai anksčiau 2003 metais, kai Konstituciniam teismui vadovavo okupuotos Lietuvos teisingumo ministro Prano Kūrio sūnus Egidijus Kūris, tas pats, kuris Prezidentės teikimu dabar atstovauja Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme ir atskira nuomone gina buvusį Vengrijos teisėją komunistą. Būtent tuomet, Konstituciniam teismui vadovaujant E. Kūriui, ir buvo suformuota tokia Konstitucinio teismo doktrina, kuri, mano galva, iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, ir kuria, priimdami sprendimus, vadovaujasi ir dabartiniai Konstitucinio teismo teisėjai. Ir taip elgdamiesi jie pažeidžia priesaiką Lietuvos Respublikai.
Spaudos konferencijoje Lietuvą parduodama. Ginamės referendumu 2014 01 28 Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės Akto signataras, sakė: Konstitucija (tuo labiau Konstitucinis teismas) negali riboti tautos teisės referendumo keliu keisti Konstituciją, nors referendumo rezultatus atitinkamu įstatymu privalo įgyvendinti Seimas. Konstitucijos pakeitimus Lietuvos valdžia privalės įgyvendinti, jei reikia, nustatyta tvarka keisti ir tarptautinius įsipareigojimus. Tarptautinės teisės subjektams nesuteikta teisė būti aukščiau už mūsų tautos valią. Jei nieko nepavyks pakeisti derybų būdu, tai derybų rezultatus ar kitą sprendimą mūsų valdžia gali tik pateikti tautai dar kartą spręsti referendumo būdu. 2012 metais Islandija priėmė tautos atstovų ruoštą Konstituciją ir atsisakė dengti bankų nuostolius užsienio investitoriams, o Vengrija priėmė naują Konstituciją, įtvirtinančią Vengrijos centrinio banko nepriklausomybę ne nuo savo valstybės (tai sausio 24 d. nutiko Lietuvoje), o nuo užsienio įtakos. Vengrai nepasisakė už euro įvedimą ir pasisakė tik už simbolinį 1 ha žemės pardavimą užsieniečiams. Šių šalių tautų valią priverstos gerbti ES ir kitos šalys. Vengrija neišmesta iš ES, o kitos šalys nenutraukė diplomatinių santykių su Islandija. Ir ES šalys turi Konstitucijas, gerbia jas ir savo tautas.
* * *
Referendumo iniciatoriai nusprendė visus pataisymus pristatyti iki trečiadienio pietų, t.y. iki VRK posėdžio, kad būtų konstatuota, jog visi ištaisymai yra sutvarkyti ir surinkta 300000 parašų. Iniciatoriai visiems VRK nariams siuntė laiškus, rodančius, jog remiantis referendumo įstatymo 14.2 straipsniu, net Seimo narių grupė negali uždrausti referendumo. Trečiadienį Vilniuje, prie VRK būstinės, vyko mitingas. Buvo pabrėžiama, kad, jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau tokia išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Trečiadienį minia referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams šalininkų apgulė VRK patalpas. VRK priimamajame susiformavo grūstis. Referendumo šalininkai dainavo liaudiškas dainas, mušė būgnais ir aptarinėjo referendumo aktualijas. Tačiau į VRK posėdį pateko tik iniciatyvinės grupės lyderiai Prancičkus Šliužas ir Julius Panka bei dar keletas jų bendraminčių, nes VRK posėdžių salė niekaip negalėjo sutalpinti visos susirinkusios minios. Iš pradžių VRK svarstė pasiūlymą, kurį pateikė komisijos narė Irena Malinauskienė. Ją į VRK delegavo Drąsos kelias. Anot VRK narės, komisija, tvirtindama tikslintinų parašų skaičių, dar neturėjo oficialaus ekspertizės akto. Esą pateikta tik žodinė informacija apie parašus tikrinusių ekspertų įžvalgas. Malinauskienės nuomone, didelė dalis išbrokuotų parašų atmesta nepagrįstai šie parašai turėtų būti pripažinti tinkamais. I. Malinauskienė tinkamais pripažinti pasiūlė kelis tūkstančius. Kaip be reikalo atmestų parašų pavyzdį, ji nurodė atvejus, kai pasirašė vienos šeimos nariai vienas rašė duomenis, o kiti šeimos nariai tik pasirašė už save. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, nenoriai sutikęs jai pasisakyti, replikavo, jog pagal įstatymą parašu traktuojamas visas įrašas ne tik autografas, bet ir vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir t.t. Tą pačią poziciją pakartojo ir VRK narys Justinas Žilinskas. Tokia VRK narių traktuotė sulaukė piktų atsiliepimų iš salės. Vieną referendumo šalininką Z. Vaigauskas išprašė iš salės. Z. Vaigauskas pasiūlė nepritarti I. Malinauskienės siūlymui.
Kitas punktas VRK darbotvarkėje sprendimas, kurį pasiūlė komisijos narys Jonas Udris. Jis priminė KT sprendimą dėl referendumo iniciatyvos. Anot jo, tolesnis VRK darbas referendumo klausimu galimai prieštarautų Konstitucijai. Esą jeigu toks sprendimas galimai viršytų VRK kompetenciją, jo teisėtumą būtų galima aiškintis teisme.
J. Udrio pasiūlė nutraukti tolesnius VRK veiksmus tikrinant parašus ir pripažinti ankstesnius VRK sprendimus šiuo klausimu netekusiais galios. Anot jo, norint atsisakyti stojimo į ES referendumu prisiimtų įsipareigojimų, pirmiausiai reikia kito referendumo dėl išstojimo iš ES.
Tačiau J. Udrio pasiūlymo logika suabejojo VRK narys Julius Jasaitis. Iniciatyvinės grupės atstovas P. Šliužas stojo prieš J. Udrio siūlymą. Jis pareiškė, kad referendumo klausimas niekaip neprieštarauja stojimo į ES įsipareigojimams. Prieš J. Udrio iniciatyvą stojo ne tik J. Jasaitis ir I. Malinauskienė, bet ir VRK pirmininkas Z. Vaigauskas. Jo nuomone, toks sprendimas peržengia VRK kompetencijos ribas. Po daugiau nei pusantros valandos užsitęsusios diskusijos įvyko balsavimas dėl J. Udrio iniciatyvos. Už balsavo 8 VRK nariai, prieš 4, susilaikė 4. Viską nulėmė Z. Vaigausko balsas VRK pirmininkas susilaikė, ir todėl J. Udrio iniciatyva (pažyma, kaip ją vadino VRK pirmininkas) buvo atmesta.
© 2014 XXI amžius
|