|
Titulai veltui nedalijami
|
Po renginio Dr. Aldonos Vasiliauskienės
klasėje prie stendų. Sėdi: Ukrainos
ambasadoriaus Lietuvoje patarėja
Zoja Olejnyk (kairėje) ir dr. Aldona
Vasiliauskienė (dešinėje). Stovi
(iš kairės): Bazilionų vidurinės
mokyklos direktorius Rimantas Gorys,
Šiaulių rajono savivaldybės meras
Algimantas Gaubas, ypatingasis
ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius
Lietuvoje Valerijus Žovtenko,
Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas
Jankūnas ir Skaistgirio klebonas
kun. Jordanas Urbonas
|
Mokslininkę, istorikę dr. Aldoną Vasiliauskienę pirmąsyk išvydau Vilniuje Šventų Jonų bažnyčioje, kurioje, 1991 metų vasarą vyko atkuriamasis Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimas. Pastebėjau judrią, vis kažkur skubančią moterį. Mano veikla tuo metu irgi siejosi su Bažnyčia, su religija dirbau religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnale Logos, Stasio Šalkauskio labdaros fonde, vėliau pervardintame į Lumen. Manau, jeigu ne tie man, literatūros kritikui, tarsi nebūtini religiniai interesai, tai nebūčiau susipažinęs su įdomia moterimi, kaip greitai supratau, ir su ryškia kūrybine asmenybe. Kai 1995 metų pavasarį išėjau iš minėtos redakcijos, dr. A. Vasiliauskienė tartum to mano žingsnio tik ir laukė greitai įsuko į savo plačios organizacinės veiklos sūkurį. Dirbdami Logos žurnalo redakcijoje, rengėme gražias religijos filosofijos, bažnytinės muzikos ir dailės savaites Sinoikijas, važinėjome po Lietuvos miestus su kilnia religinės dvasios skleidimo misija.
|
|
Tauragės bibliotekos rėmėjas
|
Ginutis Martynas
Procuta su anūku Antanu
|
Greitai bus Kalėdos... atsimenu, kaip tėvelis su mano vyresniu broliu ir manim rengdavo eglutę tikriausiai 1937 ar 1938 metais Tauragėje, didelę, gražią, kvepiančią eglutę iki pat lubų Vasario 16-osios gatvėje, namo antrame aukšte. Tas namas, kaip ir kiti toje pusėje gatvės karo metu supleškėjo..., bet atminimai liko, tokį įrašą 1997 m. lapkričio 11 d. knygoje Christmas in Mexico (Chicago, 1976) paliko ilgametis Tauragės bibliotekos rėmėjas, Otavos universiteto profesorius, ilgus metus dėstęs ir rinkęs medžiagą disertacijai apie švietimą Lietuvoje 19451970 metais, rašęs straipsnius apie pedagogikos ir psichologijos mokslų būklę, mokytojus sovietinėje Lietuvoje, skaitęs pranešimus konferencijose, dabar gyvenantis Kanadoje, Toronte, Ginutis Martynas Procuta. Jis kalba septyniomis kalbomis, domisi daile, literatūra, teatru. Su žmona Dalia užaugino dukrą Eglę, turi du anūkus Antaną ir Julių, apie kuriuos kiekviena proga užsimena savo laiškuose. Ginutis Procuta, 2013 m. lapkričio 11 d. atšventė savo 80-ąjį gimtadienį.
|
|
Virtuali paroda Lietuvių enciklopedijai 60
2013 metais sukanko 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis Lietuvių enciklopedijos tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 tomų lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos Encyclopedia Lituanica tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (19071996) privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.
|
|
Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai nuolat mokosi
|
Vilkaviškio vyskupijos Caritas
savanoriai mokymų metu
|
Sausio 18 dieną, nepabūgę užpustytų kelių, į trečią Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuotą mokymų seminarą Kas mes esame? Ko Dievas iš mūsų tikisi? susirinko 32 savanoriai iš įvairiausių vyskupijos kampelių. Šių seminarų-mokymų tikslas ugdyti naujus į parapijos Caritas grupes įsijungusius narius bei palydėti artimo meilės tarnystėje jau esamus savanorius; su parapijos klebono pagalba ieškoti žmonių sielovadinei-karitatyvinei veiklai parapijoje aktyvinti, skatinti parapijos bendruomenę gailestingajai artimo meilei, padėti dvasiškai bręsti įsipareigojusius Caritas praktinės savanoriškos veiklos gyvinimo tarnystei, ir naujų krikščioniškų santykių parapijos bendruomenėje kūrimui. Projektą finansuoja Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas.
|
|
Sausio 13-ąją prisimenu su liūdesiu ir džiaugsmu
Sausio 13-oji Laisvės gynėjų diena kiekvienam Lietuvos piliečiui yra svarbi ir garbinga istorinė data. Juk prieš dvidešimt trejus metus nedidelė, beginklė, tačiau dvasiškai be galo stipri lietuvių tauta tądien dar kartą įrodė savo vieningumą. Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių drąsa ir ryžtu, net ir krauju įtvirtino Lietuvos laisvę. Šią datą prisimenu su liūdesiu ir džiaugsmu. Prieš mano akis prabėga visų šių metų akimirkos kraštotyros būrelio Gimtinė narių bei mokinių kasmetiniai projektai Laisvės medžiai, susitikimai su laisvės gynėjais, integruotos pamokos mokykloje, miesto bibliotekoje, Krašto muziejuje, Laiškas Laisvei, konkursai Dainuojam Laisvei, piešinių konkursai, bendri projektai su Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija, parodos. Labiausiai mokiniams įsiminė 2011 m. sausio 12 d. išvyka Vilnių, prie Seimo rūmų. Čia jiems teko pajusti 1991-ųjų metų Sausio 13-osios dvasią. Visur degė žvakutės, buvo minios žmonių prie Seimo ir Seime, barikadų maišai, spygliuotos vielos, parodos, susitikimai su gyvais šių įvykių liudininkais laisvės gynėjais. Mokinius sujaudino degantys laužai ir žvakučių liepsnelės delnuose, bei nuskriejantis per visą Vilnių laisvės dainos garsas. Grįžome į Pasvalį vidurnaktį, bet kupini neišdildomų įspūdžių.
|
|
Steikime Švč. Sakramento mylėtojų būrelius
Apmąstymams, kuriais noriu pasidalinti, pradžią davė išgirstas anekdotas. Jį pacituosiu. Į vieną bažnyčią priskrido daug žvirblių. Bažnyčios tarnautojai niekaip negalėjo jų išvaryti. Susirinko bažnyčios taryba pasitarti, bet nieko negalėjo sugalvoti, kaip juos išvaikyti. Vienas iš jų, senyvo amžiaus žmogus ir sako: Paruoškime juos pirmiesiems sakramentams ir išlakstys. |
|
|