Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pagerbtas tikėjimo ir tiesos liudytojas

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Kun. Algimanto Keinos kapas Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje

Žvarboką viduržiemio popietę saulės nutvieksta Naujojo Daugėliškio parapija seniai nebuvo sulaukusi tokio gausaus svečių sambūrio. Iš Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Panevėžio, Valkininkų, kitų šalies kampelių į kalvotąjį Naujojo Daugėliškio kraštą suvažiavę maldininkai sausio 18-ąją pagerbė prieš metus Amžinybėn iškeliavusį kunigą Algimantą Keiną. Šv. Joakimo ir Onos bažnyčios šventoriuje, prie kapo, kur ilsisi iškilus dvasininkas, suspindo žvakių liepsnelės ir margaspalvių gėlių žiedai. Į savo gimtąją žemę po ilgų ir atkaklių kovų atgulusio kunigo Algimanto atminimas itin brangus ne tik tėviškėnams, bet ir kiekvienam tautiečiui, neabejingam Tėvynės likimui. O juk kun. A. Keina, kaip sakė į šį atokų Lietuvos kampelį atvykęs druskininkietis Jonas Stepkovičius, buvo vienas iš nedaugelio dvasininkų, niekada nedėvėjusių prisitaikėliškumo kaukių ir uoliai gynusių Bažnyčios bei tautos laisvę ir garbę. Naujojo Daugėliškio bažnyčioje tą dieną dalyvaujant vyskupams Jonui Borutai SJ ir Jonui Kauneckui bei gausiam būriui kunigų, buvo aukojamos šv.Mišios už kunigą ir kovotoją Algimantą Keiną.

Bus beatifikuotas vyskupas, nutaręs plėsti „Opus Dei“ veiklą Lietuvoje

Vyskupas Alvaras del Portillo su popiežiumi Jonu Pauliumi II 1992 metais

Popiežiaus Pranciškaus sprendimu, vyskupas Alvaro del Portillo, kuris vadovavo „Opus Dei“ prelatūrai daugiau nei 19 metų ir nutarė pradėti šios Katalikų Bažnyčios organizacijos veiklą Lietuvoje, rugsėjo 27 dieną bus paskelbtas palaimintuoju.

Beatifikacijos šv. Mišios vyks Ispanijos sostinėje Madride. Jas aukos Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato. Laukiama tikinčiųjų iš viso pasaulio. Vatikanas nesenai patvirtino stebuklingą išgijimą, patirtą meldžiantis 1994 metais mirusio vyskupo Alvaro užtarimu.

Mirė bažnyčių vitražistas Kazys Morkūnas

Kazys Morkūnas

Sausio 22-ąją mirė vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, vitražo mokyklos kūrėjas, Vyriausybės kultūros ir meno premijas laureatas profesorius Kazys Morkūnas.

1925 metų kovo 4 d. Žiežmariuose gimęs K.Morkūnas baigė Dailės institutą (dabar – Dailės Akademija), buvo šio instituto dėstytojas, nuo 1976 metų – profesorius. Žinomas menininkas yra sukūręs vitražus Kauno 9-ojo forto muziejuje, 27 vitražų ansamblį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, portretinius vitražus J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, erdvinių vitražų Punsko mokykloje, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Jo vitražai papuošė Druskininkų biuvetę, 9-ąjį fortą Kaune,  Šiaulių kino teatrą („Saulės mūšis“). Nuo savo kūrybinio darbo pradžios dailininkas sukūrė daugiau kaip 20 didelės apimties vitražų ir daug kitų darbų. K. Morkūnas yra vieno didžiausių vitražų Lietuvoje – 180 kvadratinių metrų ploto vitražo „Šventė“ centriniuose Seimo rūmuose – autorius. K. Morkūnas visada pabrėždavo, kad kurti gali tik vasarą, gerai paatostogavęs kaime. Kiekvieną sumanymą jis tikrindavo pagal vidinį kamertoną. Juo jis vadino savo mokytoją vitražistą Stasį Ušinską. K. Morkūnas kūrė griežtos cenzūros metais, todėl daug eksperimentavo ir vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių, luitinį stiklą jungė su betonu. K. Morkūno kūrybai būdingas meninis novatoriškumas ir sudėtinga technologija. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė naudoti autorinę techniką – lipdyto, skaldyto ir formuoto stiklo blokų jungimą plastbetoniu. Skiriamieji K.  Morkūno kūrybos bruožai – išraiškingas piešinys, emocionali spalva, ekspresyvi kompozicija, monumentalumas, organiškas ryšio su architektūra pojūtis ir savo amato išmanymas. Būdamas puikus piešėjas, dailininkas naudoja drąsius figūrų rakursus, vitraže pirmiausia siekia suvaldyti kompozicijų ritmą, erdvę ir kurti aplinkos nuotaiką.

Koks gražus žmogus, mylintis Kristų!..

Elenos Spirgevičiūtės 90-osioms gimimo ir 70-osioms kankinystės metinėms atminti

Diak. Nerijus Pipiras

Šiemet sukanka 90 metų nuo Dievo Tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės gimimo ir 70 metų nuo jos mirties. Šios dvi datos skatina iš naujo prisiminti šią iškilią asmenybę, nepabūgusią savo gyvybę paaukoti krikščioniškojo tikėjimo ir moralės vardan. Šis paprastutės mergaitės žygdarbis yra sektinas pavyzdys šiandieniam jaunimui: tikėti įmanoma, prasminga „mirti, bet nenusidėti“, išmintinga gyvenimą statyti ant vienintelės Tiesos pamato. Šiame straipsnyje noriu trumpai prisiminti pagrindinius Elenos Spirgevičiūtės trumpo, bet prasmingo gyvenimo momentus, išryškinti jos herojiško poelgio svarbą.

Uoliai tarnavęs žmonėms

A†A kan. jubil. Juozas MIELDAŽYS (1925 08 28–1948 10 31–2014 01 21)

Kanauninkas jubiliatas Juozas Mieldažys Romo BACEVIČIAUS nuotrauka

Sausio 21 dieną, eidamas 89-uosius metus, Marijampolės ligoninėje mirė ilgametis Kalvarijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos kanauninkas jubiliatas Juozas Mieldažys.

Kan. J. Mieldažys gimė 1925 m. rugpjūčio 28 d. Prienuose, darbininkų šeimoje. Mokėsi Prienų pradžios mokykloje ir „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus, kanauninko Felikso Martišiaus padedamas įstojo į šią gimnaziją. Ją baigęs, pasirinko Kauno kunigų seminariją. Į ją įstojo 1944 metais. 1948 m. spalio 31 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo įšventintas kunigu ir darbavosi šiose pareigose: nuo 1949 05 21 – Lankeliškių parapijos vikaras; nuo 1949 12 31 – Lankeliškių parapijos klebonas; 1952–1953 metais – Gudelių parapijos klebonas; 1953–1954 metais – Aukštosios Panemunės parapijos klebonas; 1954–1960 metais – Aleksoto parapijos klebonas. Tuometinei sovietų valdžiai jaunas ir energingas kunigas, atsidavęs Bažnyčiai ir tikinčiųjų dvasiniams reikalams, nepatiko. Valdžios pareigūnai pasistengė, kad kunigas, klebonavęs Aleksote, būtų iškeltas į atokesnę parapiją, kuo toliau nuo Kauno – į Šlavantus. Nuo 1962 04 12 išdirbęs ten septynerius metus, 1969 04 08 kun. J. Mieldažys buvo paskirtas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu. Kun. J. Mieldažys daugiau kaip keturis dešimtmečius stropiai rūpinosi tikinčiųjų dvasios reikalais. Jo turiningi pamokslai, patarimai prie klausyklos, lankant ligonius ligoninėje ar namuose, paguosdavo ir stiprindavo tikinčiuosius. Daugybę vaikų jis parengė Pirmajai Komunijai, daugybei jaunavedžių suteikė Santuokos sakramentą. Paskutinius gyvenimo metus globojo prelatą prof. Praną Kuraitį.

Paminėjo 70-ąsias prezidento Antano Smetonos mirties metines

Sausio 9 dieną Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 70-osios mirties metinės. Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas ir tylos minute pagerbtas Prezidentų bei kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštę prie A. Smetonos paminklo padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos nariai. Renginio metu buvo perskaitytos Prezidento A. Smetonos mintys apie Lietuvos patriotų norą ir pastangas atkurti valstybę, apie valstybės vystymąsi bei jos ateities viziją.