Paminėjo 70-ąsias prezidento Antano Smetonos mirties metines
Sausio 9 dieną Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 70-osios mirties metinės. Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas ir tylos minute pagerbtas Prezidentų bei kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštę prie A. Smetonos paminklo padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos nariai. Renginio metu buvo perskaitytos Prezidento A. Smetonos mintys apie Lietuvos patriotų norą ir pastangas atkurti valstybę, apie valstybės vystymąsi bei jos ateities viziją.
Šįmet sukanka 140 metų nuo Prezidento gimimo, 95, kai A. Smetona tapo Prezidentu, ir 70 metų nuo jo mirties. Todėl manau, kad šiais metais turime parvežti Prezidento palaikus į Lietuvą ir palaidoti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Prezidentas dirbo laikinojoje sostinėje Kaune, todėl ir jo amžino poilsio vieta turėtų būti čia, kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Minėjime dalyvavo Seimo nariai, Kauno miesto tarybos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos, korporacijos Neo Lithuania atstovai, A. Smetonos gimnazijos mokiniai.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas akcentavo Prezidento A. Smetonos nuopelnus valstybei, užsiminė apie mįslingas jo mirties aplinkybes ir perskaitė europarlamentaro Vytauto Landsbergio žinutę, kurioje rašoma: Ši byla dar nebaigta ir reikia prie jos grįžti.
Seimo narys Arimantas Dumčius pabrėžė, kad A. Smetona buvo neeilinio išsilavinimo žmogus, patriotas, labai daug nuveikęs dėl Lietuvos suklestėjimo mokslo, architektūros ir ekonomikos srityse. Jo prezidentavimo metu atliktus darbus matome ir dabar, sakė A. Dumčius.
Seimo narys Rytas Kupčinskas pritarė, kad Prezidento palaikai turi būti parvežti į Lietuvą.
Vytauto Didžiojo universiteto docentė Inga Stepukonienė akcentavo, kad Lietuvos istorijoje žymiai daugiau liūdnų datų negu linksmų. Pasak jos, A. Smetonos mirtis yra mįslinga, o jo pasitraukimas iš Lietuvos pasipriešinimas okupantams. A. Smetona teigė, kad okupacijai reikia priešintis, tačiau ne nuo jo vieno priklausė galutinis apsisprendimas 1940 metais.
Minėjimo pabaigoje prie Antano Vauros sukurto paminklo Prezidentui A. Smetonai sužibo žvakelių liepsnos, buvo padėta gėlių.
Danutė MARCINKEVIČIENĖ
© 2014 XXI amžius
|