|
Ar Lietuva žlugs be pigaus alkoholio?
Doc. dr. Aurelijus Veryga
Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo žinia, kad nuspręsta pensijų grąžinimui reikalingus pinigus susirinkti didinat akcizą alkoholiui. Labai apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai būtų vienas didžiausių indėlių į žmonių sveikatą ateinančiais metais, tačiau paskui išgirdęs Žinių radijo eteryje ta tema kalbinamus Swedbanko vyriausią ekonomistą Nerijų Mačiulį ir mano kolegą psichiatrą Raimundą Alekną (keista, TS-LKD partijos įtakingas veikėjas vėl stoja alkoholio pramonės pusėn), supratau, kad nieko čia lengvo ir paprasto nebus. Neabejoju, kad šiuo metu jau apskambinti visi laisvosios rinkos institutai, aludarių gildijos ir visa panaši gvardija, kuri sėdi ir rašo straipsnius apie tai, kad padidinus alkoholio akcizą padidės kontrabanda, kad lietuviai masiškai nuodysis surogatais ir t.t. Taigi, kas bus straipsniuose parašyta, galiu jau šiandien pasakyti. Manau, kad jų straipsniai už pinigus suksis visuose didžiausiuose interneto pataluose ir žiniasklaidoje, todėl šis straipsnis yra mažiausia, ką galiu padaryti atsakydamas į eteryje jau plintančią demagogiją be jokių skaičių ir tyrimų. Pirmiausia ekonomistas nepraleido progos paminėti, kad akcizo didinimas nemažins vartojimo, nes to niekad neatsitiko. Esą anksčiau didinant akcizą vartojimas nemažėdavo, o pajamos augdavo nežymiai. N. Mačiulis paminėjo, kad visiems žinoma, kaip lietuviai geria iš techninio spirito gaminamus gėrimus ir t.t. Keista girdėti tokius pasakojimus. Jei jau taip viskas gerai žinoma, tai kas daroma, kad taip nebūtų? O gal tik tiek ir žinoma, kiek pasakoja alkoholio gamintojai, kuriems akcizo didinimas reiškia peilį po kaklu. N. Mačiulio teigimu, alkoholis Lietuvoje tik brango ir jis neatsimena, kad būtų pigęs. N. Mačiulis teigia, kad alkoholio vartojimas nemažėja, augant alkoholio kainai. Turiu nuvilti poną ekonomistą, bet nepaminėjęs nė vieno skaičiaus, jis vadovavosi liaudyje populiariai vadinama VBS (viena boba sakė) agentūros duomenimis, nes jo teiginiai neatitinka realybės. Dėl teiginių, kad alkoholis niekada nepigo ir visą laiką brango, norėčiau ponui ekonomistui priminti 1999 metus, kai akcizas stipriam alkoholiui buvo sumažintas 40 proc., matyt, tuo pačiu tikslu mažinti nelegalaus alkoholio vartojimą. Tik niekas nesumažėjo, po to stabiliai augo mirčių, apsinuodijimų, psichozių ir kiti rodikliai. Buvo ir kitų iniciatyvų, pavyzdžiui lengvatiniai tarifai alui (neva gelbėjant nuo degtinės gėrimo) ir lengvatos alkoholiniams kokteiliams (matyt, tam, kad vaikai odekolono nepradėtų gerti). Priminsiu ekonomistui, kad 2007 metais, prasidėjus krizei ir pradėjus mažėti perkamajai galiai bei augant santykinei kainai, mažėjo alkoholio vartojimas, mažėjo apsinuodijimų, mirčių ir kiti rodikliai. Taigi nelegalus vartojimas jei ir augo, tai tik simboliškai. Beje, kalbant apie santykinę alkoholinių gėrimų kainą, labai aišku, kad ji stabiliai mažėja (išskyrus krizinį laikotarpį) ir išlieka labai maža lyginant su kitais produktais, kurie brangsta pakankamai greitai. Šiuos ir kitus skaičiavimus bei sveikatos rodiklius galima rasti 2013 metais atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje, kuri prieinama kiekvienam (http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio).
Manau, kad ekonomistas turėtų žinoti tokius elementarius dalykus, kaip santykinai elastinga gėrimų kaina, kurios dėka valstybė, didindama akcizą, sumažina vartojimą ir tuo pat metu gauna papildomas pajamas. Pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo - 0,4 iki - 0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio. Tas pats pasakytina ir apie tabako gaminius, kurių kainos didinimas padidino valstybės gaunamas pajamas ne neženkliai, kaip teigia, ekonomistas, o apie tris kartus. Tuo pat metu vartojimas mažėjo apie 41 proc.
Bet labiausiai mane nustebino mano kolega psichiatras R. Alekna savo teiginiais, kad mažinti alkoholio vartojimą reikia pirmiausia šviečiant vaikus. Jo teigimu, akcizų didinimas ne mažino alkoholikų, besikreipiančių dėl gydymo, skaičiaus, o jį padidindavo. R. Aleknos teigimu, skandinavai gerų rezultatų pasiekia mokydami vaikus saikingai gerti. Į sveikatą orientuoti vaikai Skandinavijoje užauga jau mokykloje. Iš karto norėtųsi paklausti, kuo mokymui mokykloje trukdo brangus sidras, alus ir alkoholiniai kokteiliai, kuriuos ir geria vaikai, kurie paprastai kontrabandinio spirito neperka? Kolegos psichiatro kalboje pastebėjau tą patį džiazavimą ir VBS agentūros pėdsakus. Pirmiausia patys skandinavai savo sėkmę sieja toli gražu ne su mokymu (jam tenka mažiausia sėkmės dalis), o būtent su taikytomis mokslu pagrįstomis alkoholio kontrolės priemonėmis. Tai patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys. Tai, kad alkoholio kaina yra viena efektyviausių alkoholio kontrolės priemonių, patvirtino ir dešimtys kelis metus mokslinę informaciją analizavusių Europos mokslininkų, kurių darbo apibendrinimą galima rasti svetainėje (http://www.amphoraproject.net/). Bet, kam tas mokslas, kai yra VBS ir asmeninė nuomonė. Labai įdomu, kad gerbiamas psichiatras ir politikas pasakė įdomų dalyką, kuris patvirtina akcizų didinimo veiksmingumą. Jo pastebėjimu, didinant akcizą, besikreipiančių dėl gydymosi skaičius padidėja. Tai yra puiku, vadinasi teiginiai, kad ekonominės priemonės veikia geriausiai, yra teisingi. Augant akcizui didėjantis besikreipiančių skaičius rodo, kad žmonės nusprendžia ne gerti pilstuką, o ieškoti pagalbos. Neabejoju, kad taip elgiasi ta dalis visuomenės, kurią išgelbėti dar įmanoma, nes į privačias klinikas, kur gydymas kainuoja šimtus, o kartais ir tūkstančius, odekoloną ir pilstuką geriantys piliečiai tikrai nesikreipia. Keistai atrodo ir kolegos pastebėjimai apie bendravimą su pilstuką ir surogatus geriančiais pacientais. Abejoju, kad į Vilniuje esančią privačią kliniką gydytis nuo alkoholizmo iš Lietuvos provincijos plūsta pinigų degtinei nebeturintys pacientai. Tai ir žinios apie juos labai abejotinos. O jei jau tikrai domina Lietuvos kaimo padėtis ir ten geriantys žmonės, tai turėčiau nuliūdinti kolegą psichiatrą, kad susirūpinta per vėlai. Apie kaimą reikėjo galvoti prieš 1015 metų, nes dabar jau vėloka. Ten vaikai jau pragerti, o vyrai pasikorė, mirė nuo cirozės, nuskendo, sušalo ir t.t. Dar tebegeriančių ten nedaug. Tai gal gelbėkime tuos, kas liko, ir pirmiausia vaikus.
Nesu prieš švietimo priemones, tik joms, kaip ir minėjau, brangus alkoholis netrukdo. O šiaip stebina išmanymas nematant prie ko tas išmanymas privedė. Mes labai gerai žinome, kaip gydyti, ir visą pasaulį juokiname savo kodavimais ir torpedavimais, o paskui stebimės, kad rezultatai prasti. Mes gerai žinome, kaip mažinti vartojimą, tik mūsų politikų priimamos priemonės vartojimą didina. Tai gal jau laikas nustoti vaidinti visažinius ir pasižiūrėti, ką jau prieš kelis dešimtmečius išsiaiškino pasaulio mokslininkai, ir baigti išradinėti dviratį.
© 2014 XXI amžius
|