Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Tauragės bibliotekos rėmėjas

Ginutis Martynas Procuta su anūku Antanu

„Greitai bus Kalėdos... atsimenu, kaip tėvelis su mano vyresniu broliu ir manim „rengdavo“ eglutę tikriausiai 1937 ar 1938 metais Tauragėje, didelę, gražią, kvepiančią „eglutę“ iki pat lubų Vasario 16-osios gatvėje, namo antrame aukšte. Tas namas, kaip ir kiti toje pusėje gatvės karo metu supleškėjo..., bet atminimai liko“, – tokį įrašą 1997 m. lapkričio 11 d. knygoje „Christmas in Mexico“ (Chicago, 1976) paliko ilgametis Tauragės bibliotekos rėmėjas, Otavos universiteto profesorius, ilgus metus dėstęs ir rinkęs medžiagą disertacijai apie švietimą Lietuvoje 1945–1970 metais, rašęs straipsnius apie pedagogikos ir psichologijos mokslų būklę, mokytojus sovietinėje Lietuvoje, skaitęs pranešimus konferencijose, dabar gyvenantis Kanadoje, Toronte, Ginutis Martynas Procuta. Jis kalba septyniomis kalbomis, domisi daile, literatūra, teatru. Su žmona Dalia užaugino dukrą Eglę, turi du anūkus Antaną ir Julių, apie kuriuos kiekviena proga užsimena savo laiškuose. Ginutis Procuta, 2013 m. lapkričio 11 d. atšventė savo 80-ąjį gimtadienį.

G. Procuta gimė 1933 metais Vilkaviškyje. Jo šeima (tėvas – Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis – ir motina) 1934–1936 metais gyveno Plungėje, 1937–1938 metais Tauragėje, vasaras leisdavo pas mamos, Aleksandros Kulpaitės, tėvus, gyvenusius Utenoje. 1939-ųjų pabaigoje Procutų šeima persikėlė į Vilnių, o baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.

G. Procuta domisi Lietuvos gyvenimu. Po 60 metų, 1997-aisiais, atvyko į Tauragę, kur 1937–1938 metais lankė Montesori vaikų darželį, stovėjusį dabartinių gimdymo namų vietoje. Domėjosi senais pastatais, paminklais, grožėjosi upe Jūra, aplankė bažnyčias, apžiūrėjo fotomenininko V. Butkaus fotografijos darbų parodą Tauragės kultūros namuose. Jis teigė, kad „menas, kultūra ir kūryba yra galingas dvasinis ginklas. Kaip buvęs pedagogikos ir švietimo sistemų profesorius, tiesa, turėjau dar kitą specialybę – sovietologiją, – žinau, kad augančius reikia kaip nors stimuliuoti. Geros, įdomios ir gražios knygos yra vienas iš tų būdų. Taigi bandysiu Jums ir savo vaikystės miesto jaunimui, aišku, ir vyresniems padėti“ (Iš G. Procutos 1997 m. rugpjūčio 7 d. laiško).

Per 1997–2008 metus G. Procuta atsiuntė bibliotekai 466 knygas – daugiausia visuomeninių mokslų ir geografijos, kiek mažiau – meno, religijos, technikos, istorijos tematika. Beveik pusę jų sudaro grožinė literatūra, daugiausia anglų, amerikiečių rašytojų detektyvų, fantastinių kūrinių, knygų iš serijos „Reader‘s digest condensed books“. Gautos lietuvių išeivių knygos premijuotos įvairiuose konkursuose. Nors lietuviškų knygų atsiuntė nedaug, bet jos vertingos. Iš atsiųstų angliškų knygų išsiskiria knygos apie įvairias šalis, pasakojančios apie miestus, jų klestėjimą, ekonomiką, meną. Traukia akį meninių gamtos fotonuotraukų albumai. Jaunieji skaitytojai randa nuotykių knygų, pasakų anglų kalba su dedikacijomis, kad šios knygelės yra iš anūkų kolekcijos, tad dovanojamos su meile. Daugelis atsiųstų knygų nėra naujos, turi kanadietiškų bibliotekų antspaudus. Tai rodo, iš kur jos atkeliavusios, galima sužinoti kiekvieno egzemplioriaus istoriją. G. Procutos kolekcijoje daugelis knygų turi dedikacijas, pavyzdžiui: „Su geriausiais linkėjimais“, „Mano vaikystės miesto – Tauragės – viešajai bibliotekai“, „Skiriu jauniesiems“, „Vaikų bibliotekai“. Tvarkingai nurodoma data, kada rašyta, arba metų laikas, pavyzdžiui: „Ruduo – knygų skaitymo metas, tiesa, kol gausite, bus jau Kalėdos“.

Iš siuntėjo įrašų, paliktų knygose lietuvių, rečiau anglų kalba antraštiniame lape, tarsi mozaika dėliojasi jo biografijos faktai. Knygas G. Procuta bibliotekai siunčia ir šeimos narių švenčių proga – savo penkeriais metais vyresnio brolio Vaciaus jubiliejinių metų proga, kai jam sukako 75, „jis gi senesnis tauragiškis negu aš“ (iš laiško, 2004 spal. 6 d.). Puikiame leidinyje „Istorinės Lietuvos albumas“ (Chicago, 1959) yra toks įrašas: „...mano vyresnio brolio architekto Vaciaus Viktoro Procutos, gyvenančio tolimoje Naujoje Zelandijoje, kur mes su mama iki 1961 m. gyvenome,“ 75 m. sukakties proga (2004, ruduo), o knygoje „Australia and New Zealand“ (New York, 1964) patikslina anglų ir lietuvių kalba: „Gražus kraštas – Zelandija, kurioje gyvenau 14 metų, būdamas jaunas. Tas kraštas ir jo žmonės padarė didelę įtaką man, kaip žmogui, su meile ir pagarba jį prisimenu, tai – antroji tėvynė“ (1998, ruduo) ir toje knygoje esančiame žemėlapyje pabraukia ir pažymi: „Gyvenau miestuose: Dunedin 1949–1952, Auckland 1952–1963“.

Ginučio įrašuose, paliktuose knygose, atsispindi Lietuvos istorinės datos. Dar 1997 rudenį viena pirmųjų siuntų buvo 37 tomų „Lietuvių enciklopedija“, apie kurią knygoje „Boston in color“ (New York, 1984) įrašė: „Mano vaikystės miestui apie Bostoną, kuriame buvo išleista pati pirmoji ištisa Lietuvių enciklopedija. Skiriu Tauragės viešajai bibliotekai Lietuvos Nepriklausomybės 80-ais metais. 1918 vasario 16 –1998“. Įdomu tai, kad Lietuvos patriotas Ginutis vasario 16-ąją susituokė su savo žmona Dalia Oklande (Auckland) bažnyčios chorui giedant Lietuvos himną. O knygoje „Canada“ (London, 1978) įrašė: „...Tauragės viešajai bibliotekai, nedidelė knyga apie didelį kraštą“, paminėdamas „450-ais lietuviškos knygos metais. 1997 vasara“.

Dauguma atsiųstų angliškų knygų turi Toronto viešosios bibliotekos antspaudą. Lietuviškos knygos turi savo įsigijimo istoriją. K. Bradūno knygoje „Devynios baladės“ (Chicago, 1955) G. Procuta įrašė: „Ją nusipirkau Melburne, berods 1959. Ten vyko Australijos lietuvių studentų suvažiavimas. Be to, Bradūną gerai pažįstu iš Čikagos laikų (Toronto, 2000 m. išvakarėse)“. Pirminė J. Kralikausko knygos „Po ultimatumu“ (Chicago, 1980) priklausomybė skelbia: „Stasys Čepas. 1988.VII.11“, o žemiau G. Procutos įrašas: „Čepo buvo perskaityta ... Jums bus naudingesnė, jei neturite“.

G. Procutos kolekcijomis didžiuojasi Vilniaus (5000 vnt.), Kauno, Klaipėdos, Šiaulių universitetų bei Plungės, Utenos ir kt. bibliotekos. Iš viso G. Procuta remia apie 20 įvairių bibliotekų, muziejų, institutų. Šiemet, minint Lietuvos bibliotekų geradario G. Procutos 80 metų sukaktį istorinėje VU bibliotekos J. Lelevelio salėje, surengta paroda „Ginutis Martynas Procuta ir Lietuva“, o Vilniaus dailės akademijos architektė Viktorija Rybakova, susidomėjusi G. Procutos kolekcija ir jo įrašais knygose, sukūrė savo vienetinę knygą „Pasidalintas žinojimas“ – atskleidė paties G. Procutos asmenybę per jo siųstas knygas ir dedikacijas jose sudarydama tarsi žinių žemėlapį. „Sudokumentavau jų nedaug, apie 600, gal mažiau. Svarsčiau, kaip visa tai sujungti į pasakojimą“, – sako Viktorija. Kai į rankas pakliuvo Č. Milošo (Cz. Miloszo) „Alfabetas“, kuriame autorius abėcėlės tvarka parinkęs raktažodžius pasakoja savo gyvenimo epizodus, Viktorija sugalvojo irgi abėcėlės principu sudaryti G. Procutos atsiųstų knygų katalogą – jo raktažodis galėjo būti knygos autorius, pavadinimas, tema. Taip ji norėjo sukurti paties Ginučio Procutos paveikslą, per jo siųstas knygas ir dedikacijas atskleisti nepaprastą jo asmenybę, parodyti interesų lauką ir siekė, kad knygos siųstų žinutę apie pasaulį XX amžiuje (Žinių žemėlapių prasmės. – http://vz.lt 2013.12.13).

Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekoje per dešimtmetį surinkta G. Procutos kolekcija yra atviruose fonduose, laisvai prieinama skaitytojams. Garbus bibliotekos mecenatas, lietuvybės puoselėtojas savo laiškuose sako: „Meldžiu Dievą dar keletui metų duoti laiko ir stiprybės pabūti su anūkėliais ir kad dar ilgiau Jums – Lietuvos bibliotekoms ir žmonėms – padėti galėčiau“.

Daiva Kiniulienė,
Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja

© 2014 „XXI amžius“