|
Kodėl bijo referendumo
Naujausias Konstitucinio teismo (KT) nutarimas sukėlė visuomenėje nemažą audrą. Politinio elito (ypač buvusio) personalijos ir jų gerbėjai suskubo džiaugtis, esą referendumams galas. Konservatorių ir liberalų požiūris į piliečių teisinę iniciatyvą ne naujiena. Bet nejau tikrai manoma, kad prieš eurointegraciją galiojęs Konstitucijos draudimas parduoti žemę užsienio subjektams, kartu su kitais Konstitucijos straipsniais patvirtintas visų piliečių 1992 metų referendume, irgi prieštaravo... pačiai Konstitucijai?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdybos pirmininkas, kandidatas į prezidentus Bronis Ropė teigia nesuprantąs, kaip galima ignoruoti piliečių valią, kurią parašais patvirtino rekordinis žmonių skaičius, nematytas per du Nepriklausomybės dešimtmečius. Valdžia kuria įspūdį, kad didžiausia grėsmė šaliai, jeigu jos žemė priklausys ne užsienio korporacijoms, o jos piliečiams. Be abejo, jeigu dauguma žmonių nutartų, kad mes patys norime būti savo žemės savininkai, valdžiai tektų paprakaituoti, kad apgintų šį sprendimą Briuselyje. Bet argi tai nėra demokratinės valdžios funkcija? klausia politikas.
Savo atskirąją nuomonę dėl referendumo paskelbė ir vienas iš KT teisėjų Egidijus Šileikis. Savo išvadose teisėjas atkreipė dėmesį į daugelį loginių Teismo klaidų. Ypač nesutinku dėl to, kad (...) nenurodyta ir netaikyta KT 2006 metais atskleista pačios Konstitucijos viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu, rašoma paskelbtoje teisėjo atskirojoje nuomonėje, kuri pateikiama KT internetiniame tinklapyje. Bet juk referendumo institutas yra konkreti Konstitucijos dalis, ir tiek joje, tiek Referendumo įstatyme įtvirtinta pakankamai saugiklių, ribojančių šią visuomenės iniciatyvą; tiesą sakant, jie ją darė praktiškai neįmanomą, todėl viena iš žymesnių demokratijos priemonių, numatytų aukščiausiame šalies įstatyme, buvo neveikianti ir neįgyvendinama. Jau vien tai kelia rimtų abejonių apie teisinės valstybės ir demokratijos būklę, o papildomų kliūčių, nenumatytų nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose, kūrimas yra neteisėtas ir nedemokratiškas daugybe požiūrių.
Konstitucinės teisės ekspertas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius jau komentavo žiniasklaidai, kad pagal vieną iš 1994 metų paties KT nutarimų, Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis: Vadinasi, nei VRK, nei Seimas, nei joks kitas subjektas ar institucija negali iškelti kokių nors papildomų sąlygų (...) ir neleisti rengti referendumo, tada sakė jis. Pagaliau kad ir kokios laikytumės nuomonės apie referendumą ir jo keliamus klausimus, nejau leisime neteisėtai neigti konstitucines piliečių teises?
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius Žinių radijui pareiškė, kad referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams rengėjai apgaudinėja žmones. Niekas per prievartą nei parduoda žemę, niekas per prievartą tos žemės ir nesuperka. Tai nacionalinis mūsų Lietuvos žmonių turtas. Manau, kad žmogus, kuris nori žemę parduoti, sėkmingai tai daro ir dabar, kalbėjo Vyriausybės vadovas. Jis įspėjo, kad jeigu referendumas būtų surengtas ir būtų nuspręsta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams, Lietuvai iš ES gali grėsti rimtos finansinės sankcijos. Pirmiausia gali būti sustabdyta Lietuvai finansinė parama iš ES biudžeto, ir kas gali paneigti, kad nebus pareikalauta grąžinti tuos milijardus, kurie anksčiau skirti žemdirbiams? pabrėžė ministras pirmininkas. Dėl referendumo rengimo premjeras įžvelgė ir stambių žemvaldžių interesus. Kas gali paneigti, kad tie, kurie Lietuvoje jau supirkę šimtus ir tūkstančius hektarų, kiek pastebėjau, jie gana aktyviai dalyvauja tame procese, matyt, jie dar tikisi daugiau tos žemės supirkti, tiesiog apgaudinėjant kai kuriuos tautiečius, kalbėjo A. Butkevičius. Vis dėlto jis antradienį pažadėjo, kad Žemės ūkio ministerija per dvi savaites parengs įstatymo projektus, kurie sugriežtins žemės pardavimo tvarką užsienio šalių ir Lietuvos piliečiams. Pasak Premjero, šia tvarka bus siekiama sustabdyti spekuliavimą žeme ir skatinti, kad nupirkta žemė būtų dirbama. Pasak A.Butkevičiaus, papildomi saugikliai turėjo būti įvesti jau seniai. Jeigu jie būtų atsiradę prieš kelis metus, žmonės galbūt dabar nebūtų organizavę ir paties referendumo.
Ar ne todėl valdžia bijo referendumo, nes gali paaiškėti, kokiais apgaulingais metodais ji suviliojo (išdūrė) tautą 2004 metais alumi ir skalbimo milteliais. Referendumą išprovokavo tik politikai, taip ir neparengę tikrų saugiklių žemės pardavimui užsieniečiams. Kitose šalyse jie yra labai stiprūs. Pats A. Butkevičius sako, kad Vokietijoje užsienietis niekaip nenusipirks žemės. Kitur užsienietis tegali pirkti tik 1 ha žemės. Tad per 10 metų tautos atstovai, neparengę jokių saugiklių, ir privertė kai kuriuos Lietuvos piliečius, jų grupes imtis iniciatyvos uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Dabar, pavėluotai, įrodinėjama, kad referendumo esą siekia įvairūs žemvaldžiai (Starkevičius, Karbauskis), užsigeidę ir toliau pigiai supirkinėti žemę.
© 2014 XXI amžius
|