Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Panevėžyje – unikalios galimybės kultūriniam proveržiui

Prezidentė su jaunosiomis panevėžietėmis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 31-ąją, penktadienį, apsilankė šių metų Lietuvos kultūros sostine tapusiame Panevėžyje, dalyvavo tai progai skirtame renginyje ir paskelbė kultūros sostinės metų pradžią.

„Aukštaitijos sostine tituluojamas Panevėžys šiemet bus visos Lietuvos traukos centras. Tai – galimybė mums visiems daugiau sužinoti apie Panevėžį ir įsitikinti, kad tai – tikrai ne tik pramonės, bet ir unikalios kultūros bei labai kūrybingų žmonių miestas. Kultūros sostinės vardas Panevėžiui suteikia progą visai Lietuvai pristatyti iškilius menininkus, savo teatrus, muziejus ir kultūrinę veiklą. Tai – galimybės tikram kultūriniam proveržiui“, – teigė Prezidentė. Anot šalies vadovės, aktyvus kultūrinis gyvenimas galėtų išjudinti ir smulkiuosius verslus, atvertų daugiau galimybių ir suteiktų naują impulsą miesto gyvenimui.

Kodėl bijo referendumo

Naujausias Konstitucinio teismo (KT) nutarimas sukėlė visuomenėje nemažą audrą. Politinio elito (ypač buvusio) personalijos ir jų gerbėjai suskubo džiaugtis, esą referendumams galas. Konservatorių ir liberalų požiūris į piliečių teisinę iniciatyvą – ne naujiena. Bet nejau tikrai manoma, kad prieš eurointegraciją galiojęs Konstitucijos draudimas parduoti žemę užsienio subjektams, kartu su kitais Konstitucijos straipsniais patvirtintas visų piliečių 1992 metų referendume, irgi prieštaravo... pačiai Konstitucijai?

Lietuvos intelektualai – už referendumą

25 žinomi Lietuvos žmonės paskelbė viešą laišką „dėl labai pavojingos tendencijos“ – bandymo neleisti tautai surengti referendumą svarbiu klausimu. Skelbiame šį laišką ir jo autorius.

Politinė valdžia tolydžio tolsta nuo tautos: Lietuvos europarlamentarai nacionalinius interesus ginti nėra pajėgūs, o didžiąją Lietuvos Seimo dalį sudaro uždaras grupiniams interesams tarnaujančių partijų ratas. Nei per Seimo, nei per Europos Parlamento rinkimus pasiekti esminių teigiamų pokyčių valstybėje yra praktiškai nebeįmanoma.