Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Ukrainos Bažnyčia ir
orumo revoliucija
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus sveikina
ukrainiečių katalikų vyriausiąjį
arkivyskupą Sviatoslavą Ševčiuką
|
Krizės ženklai ir dialogas
Gausėja ekspertų, kurie valstybių socialinę ir
moralinę padėtį vertina pagal jos demografinių rodiklių kaitą (ypač
nesant karinio konflikto ar stichinės nelaimės). Šiuo požiūriu Ukraina,
per pastaruosius du dešimtmečius nuo valstybinės nepriklausomybės
paskelbimo praradusi net 10 milijonų gyventojų (jų skaičius sumažėjo
nuo 54 mln. iki 44 mln.), pasiekė savotišką liūdną pasaulio rekordą.
Pagal kasmetinio gyventojų skaičiaus mažėjimo spartą (0,63 proc.
viso jų skaičiaus), Ukraina užima (JAV Centrinės žvalgybos valdybos
(CŽV) statistiniais 2013 metų vertinimais) ketvirtą vietą pasaulyje
po Moldovos (1,02 proc.), Bulgarijos (0,81 proc.) ir Estijos (0,66
proc.). Po jos penktą vietą šioje eilėje užima Latvija (0,63 proc.),
o šeštoje liko Juodkalnija (0,56 proc.). Beje, Lietuva su kasmetiniu
(0,28 proc.) gyventojų praradimu yra labiausiai nykstančių pasaulio
valstybių dešimtuko pabaigoje kartu su Gruzija (0,33 proc.) ir Rumunija
(0,27 proc.). Ši nerimą kelianti demografinė situacija su palyginus
dideliu mirtingumu (dėl įvairių priežasčių, įskaitant alkoholizmą,
savižudybes ir pan.), mažu gimstamumu (įskaitant gausius negimusių
kūdikių žudymus abortus), šeimų gyvenimo žlugimu, išaugusiu emigravimu
dėl galimybių tėvynėje nebuvimo, rodo, kokiame dugne yra atsidūręs
regionas, vis dar tradiciškai vadinamas posovietiniu ar pokomunistiniu,
nepriklausomai nuo to, kokioms geopolitinėms sąjungoms to regiono
šalys bepriklausytų.
Štai pirmiausia tokiame kontekste svarbu priimti
sunkioje krizėje atsidūrusios Ukrainos Bažnyčių dvasinių vadovų
vertinimus bei raginimus į tautos visuotinį atsinaujinimą, į susitaikymą,
nepaisant valstybinį organizuotą nusikalstamumą primenančio režimo
grasinimų. Ypač drąsiai traumuotos ir išsekusios tautos dvasią kelia
jauno 43 metų vyriausiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko vadovaujama
Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia, kurios autoritetas gerokai pralenkia
jai priklausančių 15 proc. šalies tikinčiųjų dalį. Didžioji Ukrainos
krikščionių dauguma yra stačiatikiai: 40 proc. šalies tikinčiųjų
priklauso Maskvos patriarchato Stačiatikių Bažnyčiai, o 30 proc.
po valstybinės nepriklausomybės sukurto Kijevo patriarchato Stačiatikių
Bažnyčiai, kuri, valdoma patriarcho Filareto (Denisenkos), kaip
ir Katalikų Bažnyčia yra labai tautinė ir aktyviai palaiko Maidano
sukilėlius, o Makvos patriarchatui priklausantys hierarchai rodo
tam tikrą lojalumą valdančiajam režimui.
|
|
Tikėjimo ir meilės sintezė
Kun. Vytenis Vaškelis
Sausio pabaigoje popiežius Pranciškus pasiuntė
žinią Popiežiškosios mokslų akademijos nariams, susirinkusiems į
viešą posėdį, kurio tema buvo skirta šv. Tomui Akviniečiui, minint
jo Doctor Angelicus (Angeliškasis daktaras) liturginę dieną.
Popiežius kvietė apmąstyti šviesiąją tikėjimo dimensiją ir ryšį
su tiesa bei meile, žvelgti ne tik proto, bet ir širdies akimis.
Būtent tikėjimui ir meilei susipynus, iš tikro suvokiamas krikščioniškas
tikėjimas ir jo jėga, jo galia apšviesti mūsų žingsnius. Tikėjimo
supratimas gimsta priėmus didžiąją Dievo meilę, kuri mus pakeičia
ir kuri duoda naują požiūrį, išvaduoja asmenį nuo individualistinio
meilės tiesos uždarumo ir skatina misionieriškam dialogui su visais.
|
|
Rezervate, tarp pelkynų
pievų ir retų augalų
|
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato
vyresnioji biologė-botanikė Asta Uselienė
|
Širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė,
dvilapis purvuolis, vienalapis gedutis, pelkinė uolaskėlė, tįsioji
frulanija, Ričardsono dygė, Brucho garbuonė, raukšlėtoji ir žalioji
dvyndantės, tankusis ir šukelinis kiminas pelkių augalai, kurių
pavadinimai ne biologijos specialistams mažai ką sako. O štai Viešvilės
valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji biologė-botanikė Asta
USELIENĖ šiuos augalus stebi, vertina, atranda, aprašo. Kadangi
ji sausio 3 dieną šventė prasmingą gyvenimo jubiliejų, o be to,
yra uoli Viešvilės parapijietė, su vyru Vytautu auginanti du sūnus,
kuriems skiepija ne vienadienes, o amžinąsias vertybes, todėl šiandien
ji XXI amžiaus pašnekovė. Su Asta kalbėjosi jos bendraklasis
Romas BACEVIČIUS.
|
|
Savas tarp savųjų
Bronius VERTELKA
|
Taujėnų bendruomenės pirmininkas
ir Ukmergės rajono savivaldybės
vicemeras Rolandas Janickas
|
Abipus senojo VilniausUkmergės kelio esantys ir
maždaug 600 gyventojų turintys Taujėnai išsaugojo tai, kas daugelyje
panašių Lietuvos vietovių baigiama pamiršti. Miestelyje veikia paštas,
kultūros centras, biblioteka, vidurinė mokykla, medicinos punktas,
apsipirkti kviečia dvi parduotuvės. Už tai, kad šiandien gyvi Taujėnai,
gero žodžio vertas miestelio bendruomenės pirmininkas Rolandas Janickas,
konkurse Lietuvos kaimo spinduliai 2011 pelnęs nominaciją Kaimo
bendruomenės lyderis. Jis buvo ir Vilniaus Prekybos, pramonės ir
amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius, jau kelias kadencijas yra
rajono Tarybos narys, o neseniai tapo ir Savivaldybės vicemeru,
yra Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos Pastoracinės tarybos
pirmininko pavaduotojas. Pagal specialybę yra ryšių inžinierius,
Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo investicijų valdymo
magistro laipsnį.
|
|
Panevėžyje unikalios
galimybės kultūriniam proveržiui
|
Prezidentė su jaunosiomis panevėžietėmis
|
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 31-ąją,
penktadienį, apsilankė šių metų Lietuvos kultūros sostine tapusiame
Panevėžyje, dalyvavo tai progai skirtame renginyje ir paskelbė kultūros
sostinės metų pradžią.
Aukštaitijos sostine tituluojamas Panevėžys šiemet
bus visos Lietuvos traukos centras. Tai galimybė mums visiems
daugiau sužinoti apie Panevėžį ir įsitikinti, kad tai tikrai ne
tik pramonės, bet ir unikalios kultūros bei labai kūrybingų žmonių
miestas. Kultūros sostinės vardas Panevėžiui suteikia progą visai
Lietuvai pristatyti iškilius menininkus, savo teatrus, muziejus
ir kultūrinę veiklą. Tai galimybės tikram kultūriniam proveržiui,
teigė Prezidentė. Anot šalies vadovės, aktyvus kultūrinis gyvenimas
galėtų išjudinti ir smulkiuosius verslus, atvertų daugiau galimybių
ir suteiktų naują impulsą miesto gyvenimui.
|
|
Prezidentė palinkėjo olimpiečiams
garbingai atstovauti Lietuvai
|
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
|
Antradienį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė išlydėjo Lietuvos olimpiečius į XXII žiemos olimpines
žaidynes, kurios vasario 723 dienomis vyks Rusijos kurorte Sočyje.
Prezidentė sportininkams įteikė Lietuvos trispalvę, palinkėjo sėkmės
ir tvirtybės siekiant sporto laimėjimų bei garsinant Lietuvos vardą.
Lietuvos vėliava mūsų vienybės simbolis. Visa
Lietuva stebės Jūsų pasirodymus ir jaudinsis dėl Jūsų sėkmės. Aukštai
iškelkite trispalvę ir ryžtingai priimkite olimpiados iššūkius.
Linkiu Jums daug stiprybės, atkakliai ir veržliai siekti savo tikslo,
garbingai atstovauti Lietuvai!, sakė Prezidentė ir pabrėžė, kad
pirmą kartą žiemos olimpiadoje Lietuvai atstovaus 9 atletai. Pasak
Prezidentės, tai rodo, jog Lietuvoje populiarėja žiemos sportas
ir auga nauja sportininkų karta.
|
|
Kodėl bijoma sužinoti,
ko nori visuomenė
Juozas Dapšauskas
Kai buvo surinkta per 320 tūkst. parašų, kviečiančių
tautą pareikšti savo valią referendume, kai kas ėmė aiškinti, kad
esą įvyko akibrokštas, visiškas nesusipratimas, masinis žmonių apmulkinimas
ar net psichozė, o gal dar kas. Bet juk gal patys žmonės nori tiesiogiai
spręsti svarbius valstybei reikalus? Žmonės abejingi, nesidomi
politika, tik keikia politikus, pastebi ne vienas. O gal to abejingumo
didžioji partijų ir interesų politika ir siekia? Dar nesibaigus
parašų rinkimo laikui dėl inicijuojamo referendumo, kuriuo būtų
keičiami Konstitucijos straipsniai, iš kai kurių apžvalgininkų ir
politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę:
marginalai, psichiškai nesveiki, kuriems reikia dėmesio, susireikšminimo,
nesusigaudantys realioje politikoje, neišmanantys teisės. Suprantama,
tarp tų marginalų patenka ir Nepriklausomybės Akto signatarai, ir
politikos apžvalgininkai bei intelektualai, kurie turi kiek kitokią
nuomonę. O gal kitokios nuomonės visai negali būti? Reikėtų vengti
tiek vieniems, tiek kitiems nieko nepasakančių, bet niekinančių
etikečių klijavimo.
|
|
Kronika
Įteikta 28-oji Ievos
Simonaitytės literatūrinė premija
|
Apdovanojimą Daivai Molytei-Lukauskienei
įteikė I. Simonaitytės literatūrinės
premijos mecenatas, bendrovės
Mūsų laikas valdybos
pirmininkas Rimantas Cibauskas
|
KLAIPĖDA. Sausio 23 dieną, minint
rašytojos Ievos Simonaitytės 117-ąsias gimimo metines, tradiciškai
Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje buvo
įteikta 28-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija. Ji atiteko
poetei Daivai Molytei-Lukauskienei.
I. Simonaitytės literatūrinė premija buvo įsteigta
1987 metais Klaipėdos rajono Jaunosios gvardijos kolūkio ir Lietuvos
rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus. 1996 metais premijos
rėmimą perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir
LRS Klaipėdos skyrius, pasirašę kūrybinio bendradarbiavimo sutartį.
2011 metais I. Simonaitytės biblioteka ir UAB Mūsų laikas pasirašė
penkerių metų šios premijos rėmimo sutartį.
|
|
Laikas ir žmonės
Pasakose pasaulio
išminties lobiai
Jolanta RAČAITĖ
|
Vaikiškų spektaklių kūrėja
bei scenografė Birutė Labutytė
|
Nuo Pasakų kambario iki lėlių teatro
Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje
veikia vaikų mėgstamas lėlių teatras Trivainėlis. Šio kolektyvo
istorija prasidėjo 1983 metais, Vaikų literatūros skyriuje įkūrus
Pasakų kambarį. Tuo metu skyriui vadovavusi vedėja Monika Bilbokienė
pasiuvo lėles, subūrė lėlininkų būrelį. Dekoracijomis rūpinosi ir
jas piešė dailininkė Vitalija Rinauskienė. Tais pačiais metais lapkričio
24-ąją buvo pastatytas bei parodytas pirmasis lėlių teatro spektaklis
Katinėlis ir gaidelis (K. Kubilinsko eiliuota pasaka). Per 30
lėlių teatro gyvavimo metų buvo sukurti spektakliai Strakaliukas
ir Makaliukas (pagal K. Kubilinsko eiliuotą pasaką), Avinėlis
beragėlis ir Pelėdžiuko sapnas (pagal J. Degutytės pasakas),
Trys paršiukai (S. Michalkovo pasaka), Lapė karalienė (P. Cvirkos
pasaka), Kiaulaitė karalaitė (pagal P. Cvirkos kūrinį), Pasėjo
senelis avižas mėnesienoj (A. Gudelio pjesė-pasaka), Katės namai
(S. Maršako eiliuota pasaka) ir dar daug kitų. Vėliau dėl lėšų stokos
Trivainėlio veikla kurį laiką buvo nutrūkusi.
|
|
|