|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dirbęs trijose vyskupijose
AA kun. Zenonas Navickas
Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia tą šaltą, žvarbią sausio 28-ąją buvo pilna kaip per atlaidus. Atsisveikinti su kun. Zenonu Navicku į laidotuvių šv. Mišias iš įvairių Lietuvos vietų atvyko kunigai, jį pažinoję ir su kunigu bendravę tikintieji. Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, dalyvaujant vyskupams emeritams Jonui Kauneckui (Panevėžys) ir Juozui Matulaičiui (Kaišiadorys). Kartu su vyskupais meldėsi 39 kunigai ir gausiai susirinkę tikintieji. Giedojo Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios choras Laudate Dominum (vadovė Ona Aleknavičienė, vargonais grojo Jonas Guogis). Skaitinius skaitė kunigai Egidijus Tubelis ir Tomas Paliukevičius, psalmę giedojo zakristijonas Arūnas Kučinskas. Su šviesios atminties kunigo Zenono Navicko gyvenimu supažindino Panevėžio vyskupijos kancleris kun. Saulius Černiauskas. Iš biografinių duomenų Kun. Z. Navickas gimė 1937 m. gruodžio 22 d. Zarasų rajone, Ditkūnų kaime. Baigęs Zarasų vidurinę mokyklą, atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje (19571960). Vėliau mokėsi Kauno technikos mokykloje (19601961) ir, įgijęs ryšių monterio specialybę, dirbo Zarasų ryšių linijų apylinkėje. 1964 metais įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune, kurią baigęs 1970 m. gegužės 23 d. vyskupo Juozapo Matulaičio-Labuko (1894 01 191918 05 261965 12 051979 05 28) buvo įšventintas kunigu. Penkerius metus (19701975) dirbo Molėtų, Dubingių, Kruonio, Žiežmarių, Vilūnų parapijose. Dešimtį metų (19751985) klebonavo Užuguostyje (Prienų r.). Daugiau kaip septynerius metus (19851993) klebono ir dekano pareigas ėjo Saldutiškyje, Alytuje, Jiezne, Kirdeikiuose, Labanore, Molėtuose. 1993 metais po amžinųjų įžadų tapęs saleziečiu, porą metų dirbo Vilniaus Šv. Bosko parapijoje vikaru. Mirus Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapijos administratoriui kun. Antanui Vytautui Zakriui (1938 04 301963 04 101995 06 08), kun. Z. Navickas, įkardinuotas į Panevėžio vyskupiją, penkerius metus klebonavo čia (19952000). Grįžęs į Vilniaus arkivyskupiją iki 2005 metų pavasario administratoriaus pareigas ėjo Adutiškyje. Vėl grįžęs į Panevėžio vyskupiją dirbo Skapiškio parapijos klebonu (20052012), pasilpus sveikatai paskirtas altaristu Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje. Nuo 2013 metų rugpjūčio sunkiai susirgęs gydėsi ligoninėje. Laidotuvių šv. Mišios Šv. Mišių pradžioje vyskupas Lionginas Virbalas SJ kalbėjo, kad šiose laidotuvių šv. Mišiose meldžiame velioniui ramybės Viešpatyje, tik jame surandame ramybę, meldžiamės už visus į Amžinybę iškeliavusius bei besidarbuojančius kunigus ir naujus pašaukimus į kunigystę. Kaip sakė vyskupas, kunigas nuolat su žmonėmis: krikštija, tuokia, laidoja eina į žmones. Džiugu, kad kunigai eina į žmones, taigi šiandien čia yra susirinkę žmonių iš įvairių vietų, kur kun. Z. Navicko dirbta... Iš vyskupo Jono Kaunecko pamokslo Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas pamokslo metu paminėjo, kad kun. Zenonas liudija tą praeitį, kuri jau baigia išblėsti. Vyskupas priminė 1980 m. lapkričio 2425 d. vykusį teismą, kuriame už Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (LKBK) platinimą buvo teisiamos dvi seselės kunigo sesuo Genovaitė ir Onutė Kitkauskaitė. Tada kun. Z. Navicko sesuo labai gražiai paliudijo apie savo brolį kunigą. Jam padavus pareiškimą į Kunigų seminariją, jai grasino, kad nebaigsianti mokyklos... O LKB kronika teikė tik faktus apie persekiojamus katalikus, Bažnyčią, tad jos, platindamos Kroniką, neužsiėmė jokiu šmeižtu... Vyskupas J. Kauneckas pažinojo ne vieną tokį saugumo gąsdintą, deja, ne visi atlaikė. Kunigas Zenonas į seminariją atėjo po septynerių metų pastangų jis atlaikė, likdamas ištikimas ir uolus Kristaus mokslui: jis gyveno ne sau ne tik skleisdamas Dievo Žodį, bet ir jį liudydamas savo gyvenimu. Vyskupas J. Kauneckas prisiminė, kad kunigui Zenonui dirbant Skapiškyje, jis buvęs pakviestas pašventinti Laičių kultūros namuose įrengtą koplyčią. Jau buvo įrengta koplyčia Naiviuose, o dar anksčiau, dirbdamas Nemunėlio Radviliškyje, kunigas įrengė Germaniškio koplyčią. Tų maldos vietų koplyčių įrengimas jam buvo kaip atspara prieš neteisybę, plintantį blogį, žiaurumus. Pamokslininkas pacitavo kun. Z. Navicko tarybiniam teismui parašytą laišką: Jūs, teisėjai, nuteisdami dvi nekaltas mergaites už tikėjimą, LKB kronikos platinimą, prisidedate prie tautos naikinimo, prie tų, kurie žudo, muša, niekina artimą, nes jūs lygiai taip nuteisiate ir juos... Vysk. J. Kauneckas kalbėjo: Karste gulintis kunigas Zenonas liudija, kaip netapti menkysta, neleisti menkinti tikėjimo, jo nužudyti niekas iš jo neatėmė tikėjimo... Šiandien prie šio kunigo karsto melskimės, kad ir mes išliktume Dievo vaikais. Ačiū tau, kunige Zenonai, už gražų tikėjimo liudijimą, pavyzdį mums visiems. Keletas bendrakursio minčių Po šv. Mišių kalbėjo salezietis kun. Mykolas Petravičius (Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčios vikaras). Jis dėkojo už meilės gestus vyskupui ir kunigams, pasirūpinusiems laidotuvėmis, Slaugos namų žmonėms. Kunigas sakė: Šiais, Šeimos, metais noriu visus paprašyti melstis už šeimas: per šeimą ateinama į pasaulį ir daugiausia į pašaukimą ateinama per tėvą, motiną Dievas pasirenka... Kun. M. Petravičius SDB su kunigu Zenonu ketverius metus mokėsi kartu seminarijoje, tad turi ką prisiminti ir paliudyti. Kunigas Zenonas su nuoširdžia meile žvelgė į visus žmones, o ypač į vaikus. Jis turėjo ne tik mylinčią širdį, skleisdamas nuoširdžią meilę, bet ir veržlumą. Kunigas yra sakęs, jei nebegalėsiu eiti skelbdamas Dievo Žodį, tai klupdamas roposiu, jei ir to nebepajėgsiu, tada šliaušiu ir taip liudysiu Dievo Meilę. Kokią kunigystės dovaną jis turėjo! Duok, Dieve, visų mūsų karštų maldų už kunigus! Meilė Dievui, artimui didžiausia dovana. Prašykime Viešpatį ištvermės malonės išlikti Dievo valioje. Atsisveikinimo žodžiai Utenos rajono savivaldybės vardu kalbėjusi Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė pareiškė nuoširdžią užuojautą visai tikinčiųjų bendruomenei netekus kunigo Zenono. Dr. Aldona Vasiliauskienė priminė kun. Z. Navicko darbą Skapiškyje (2005 06 222012 07 16). Kaip ir visų kunigų veikloje, išskiriamos dvi kryptys bažnyčios remonto, statybų darbai ir dvasinė veikla. Kun. Z. Navickas ne tik sudėjo bažnyčiai naujas grindis, uždengė vėtros apdraskytą stogą, įrengė koplyčias Naiviuose bei Laičiuose, bet atliko ir svarbių dvasingumo darbų. Nerasi sovietmečiu kunigų rengto protesto raštų (dėl Klaipėdos bažnyčios, kunigų teismų, suėmimų ir kt.), kur nebūtų kun. Z. Navicko parašo. Tai liudija LKB kronikos dokumentai. Skapiškyje kunigas palaimindavo ir tardavo žodį mokykloje vykusiuose renginiuose, miestelyje organizuojamuose liaudies teatrų festivaliuose (jie buvo pradedami šv. Mišių auka), susitikimuose su į Skapiškį atvykstančiais Rytų (graikų) apeigų katalikų kunigais bei broliais ukrainiečiais, seserimis vienuolėmis; šventino kryžius, koplytstulpius, paminklines lentas, bendravo su parapijiečiais, jo iniciatyva Vėlinių oktavos metu buvo pradėtos lankyti Skapiškio parapijoje esančios kapinės ir mažytės kapinaitės, kuriose seniai niekas nebelaidojama. Skapiškėnai buvo nustebinti, kad jis jau sirgdamas paliudijo didžiulę pagarbą Bažnyčiai tarnavusiems: atvažiavo palaidoti ilgamečio (per 50 metų dirbusio Skapiškyje) vargonininko Leonardo Juškėno (1939 01 252013 03 18), meldėsi ne tik šv. Mišiose, bet, nepaisydamas žvarbaus oro, važiavo ir į kapines... Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio mintys Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis Zenono kunigystę palygino su Žibinto nešimu ir prisiminė pirmąjį susitikimą su juo. Tai įvyko Kauno kunigų seminarijoje. Jis tuomet budėjo, kai prisistatė jaunuolis su dviračiu. Pasakė, atvažiavęs iš Zarasų ir norįs stoti į seminariją. Tad nuostabus jau pats ryžtas, sakė vyskupas. Juk ne tokia jau trumpa kelionė dviračiu... Pagaliau Zenonas tapo kunigu, nemažai laiko dirbo ir Kaišiadorių vyskupijoje. Nepaisydamas sovietinės valdžios daromų kliūčių, jis ragino tikėti ir savo pavyzdžiu liudijo tikėjimą. Už tai jam teko kentėti, keltis iš vienos parapijos į kitą. Tačiau kunigas viską aukojo Dievui. Vysk. J. Matulaitis pateikė gražų palyginimą su Šventąja Motina Terese. Ji, sutikusi vargšą elgetą, su juo bendravo, įsiprašė palydėti į namus. Atėjusi į apleistus, netvarkingus namus, pasisiūlė leisti juos sutvarkyti. Betvarkydama surado seniai nenaudotą lempelę. Motina Teresė paprašė leidimo ją uždegti... Vėliau, kai šį sergantį nelaimingąjį lankydavo kitos seserys, jis vis prašydavo pasakyti, kad praneštų Motinai Teresei, jog jos uždegta lempelė dega... Kunigas Zenonas irgi uždegė ne vienam žibintą: ne tik į vaikučių širdis jis nešė Dievo meilės žiburį, Dievo tikėjimo liudijimą, drąsiai eiti gyvenimo keliu. Vysk. L. Virbalas SJ dėkojo visiems, padėjusiems kun. Zenonui kunigiškoje tarnystėje, slaugiusiems jį ligos patale. Jūsų gerumas tesulaukia Dievo atpildo, sakė vyskupas. Kunigas Zenonas užmigo Kristaus ramybėje, palydėkime jį Tėvo malda, kad būtų pakviestas prie Dievo stalo ir džiaugtųsi artimoje Jo ramybėje. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje, kuriame jau yra ištisas kunigų panteonas, šalia kun. Juozo Bagdono (1914 01 021941 01 262009 02 06) kapo iškilo dar vienas kauburėlis... Dr. Aldona Vasiliauskienė Broniaus VERTELKOS nuotrauka
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |