Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Sakrali Žemaitija ir sakralumas tautodailėje

RASEINIAI. Krašto istorijos muziejuje veikė paroda „Sakrali Žemaitija ir sakralumas tautodailėje“, skirta Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Ji sukvietė dalyvauti profesionalius dailininkus ir tautodailininkus, kuriančius tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, fotografijos ir kitus kūrinius, liudijančius krikščioniškosios Lietuvos kultūros paveldą. Parodoje dalyvavo 23 autoriai iš Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Kretingos, Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“, Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ nariai. Ši paroda parodo, kad tradicinėmis ir naujomis meninės raiškos priemonėmis galima atskleisti sakralumą, tikėjimą, individualų asmenybės vertybių braižą.

Muziejus suteikė ekspozicines erdves individualiai kūrybai savarankiškai pristatant nuo vieno iki trijų meno raiškos darbų. Krikščionybės ženklai, sakralumas, tikėjimas ryškiai išreikštas tekstilės darbuose. Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narės Genovaitės Baltrušaitienės sukurtuose meno kūriniuose išreikštas estetinis trapumas ir tikrumas, gilūs prasminiai klodai, dvasinis skaidrumas. Tautodailininkės rankomis nunerti takeliai, išsiuvinėti rankomis kryžiai, suteikia kūriniams šventumo dvelksmo.

Subtilūs ir kruopščiai atlikti tautodailininkių Benediktos Malakauskienės, Alfyros Bielskienės, Vitalijos Miklienės rankdarbai. Jų nėriniuose įžvelgiamas laiko pėdsakas, matome sekimą liaudies tradicijomis. Tautodailininkė Gendrūta Kauneckienė parodai pateikė du darbus – rankšluostį, kurio galai puošti atkartotu senoviniu raštu ir lininę staltiesę, kurios audinys puoštas kryželių raštu. Buvo galima pasigrožėti Gražinos Butvinskienės įmantriais raštais išrašytais margučiais, išvysti tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ vadovės Nijolės Rimkienės karpinių meną, kurie sukurtam kūriniui suteikia trapumo, lengvumo, o šviesa sukuria vientisumą. Kiekvienos menininkės darbuose randame krikščionybės ženklų. Visi menininkų sukurti darbai rodo didžiulę brandą.

Nuostabias skulptūrines kompozicijas iš medžio drožia tautodailininkas Gintaras Gaidys. Jo sukurtas ir tonuotas koplytstulpis „Rūpintojėlis“ pasižymi aiškia kūrybos linija, santūrumu, galima pamatyti, kaip autorius atskleidžia medžio dvasingumą, šventumą, būdingą lietuvių senosios mąstysenos bruožą.

Drožėjo Romo Kaunecko išdrožinėta rankšluostinė sustingusiam medžiui įkvėpė gyvybę.

Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ dailininkų Sauliaus Matelio, Dalios Rapalytės, Jono Saurazos tapytus darbus vienija sakrali ir siužetinė tema.

Gintarė ir Audrius Norkai parodai pristatė stilizuotas, autorine technika atliktas fotografijas, kuriose įamžintos Raseinių rajono bažnyčios.

Išraiškingos Sigito Gudaičio meninės fotografijos. Jose įamžintas žmogus, jo buvimas akimirksnyje, jo sielos virpėjimai, kuriuos tik fotografijoje pavyksta užfiksuoti. Už žmogaus stovinčios bažnyčios sustiprina žmogaus ir kūrėjo santykį.

Dailininkės Astos Naureckaitės iš Kretingos fotografijų cikle įžvelgiame tikėjimo galią. Čia gilus būties ir laiko ženklas. Jaučiamas moteriškumo, gyvybės trapumo ir pamaldumo jausmas.

Kaunietės menininkės Eglės Kerpauskienės kūriniai atplėšia žiūrovą nuo įprastinės lininės servetėlės iki, atrodo, visiškai neįprastos tekstilinės technikos. Unikali ir įdomi siūto gobeleno technologija menininkei padeda išreikšti ne tik išorinį vaizdą, bet ir dvasinę šviesą, nors trumpai prisiliesti prie krikščionybės.

Religijos simbolių randame trapiuose kaunietės keramikės Rūtos Visockės varpeliuose, profesionalios dailininkės Violetos Židonytės paveiksluose nutapyti ore lengvai judantys angeliukai suteikė paslaptingumo ir šventumo.

Žvilgsnis sustoja ties tautodailininkės iš Ukmergės Laimutės Daigaitės paveikslų fotografijomis. Čia suvoki, kad iš gamtos kilę dalykai padeda žmogui suprasti, koks pasaulis yra sudėtingas, žmogelis mažas, o jo gyvenimas – trumpas ir trapus. Estetinis kūrinių trapumas ir tikrumas, gilūs prasminiai klodai, dvasinis skaidrumas plūsta žodžiais, pasakoja savo istorijas.

Tautodailininko iš Vilniaus krašto Vlado Jono Ščepono kūryba remiasi primityviosios meninės saviraiškos principais. Kūrinio kompozicijos sprendimo būdai įvairūs. Jis naudojasi ornamentų formomis, jų spalvine raiška, interpretacijos laisve. Būdinga tai, kad jie darniai suaugę su vaizduojamąja paveikslo dalimi, istoriškai pasakoja būtį.

Tautodailininkė Ilona Daujotaitė-Janulienė savo paveiksle spalvinėmis išraiškos priemonėmis siekė pabrėžti emocinę išlikusio kultūros paveldo jėgą ir grožį, sužadinti žiūrovo jausmus, nukelti jį į tam tikro istorinio laikotarpio ar įvykio notaiką. Tapytoja perteikia pagrindinius koplytėlių formos bruožus, dekorą, o spalviniais kontrastais, sukoncentruoja žiūrovo dėmesį į koplytėles.

Įdomus ir išskirtinis sakralaus meno kūrinys – metalinis kryžius, kurį sukūrė raseiniškė menininkė Renata Lauraitytė. Autorė naudojo ne kalimo, kaip įprasta metalo meistrams, o suvirinimo techniką, jungdama detalę prie detalės, kad gimtų erdviškas kūrinys. Žvelgiant į kruopščiai nupurkštą skulptūrinę kompoziciją, dar kartą galima įsitikinti, koks subtilus ir efektingas yra metalo sujungimo būdas.

Vita Tarvydienė

© 2014 „XXI amžius“