|
Projekto rubrikos: Kronika, Penktadienio pokalbiai,
Išnašos, Laikas ir žmonės, Atmintis, Paveldas, Etnografija,
Kristijono Donelaičio metai, Iš laiškų, Retro.
|
|
Kronika
Balčiūnų keramika
|
Keramikai Vilija ir Osvaldas Balčiūnai
|
PANEVĖŽYS. Kraštotyros muziejuje
vyko Vilijos ir Osvaldo Balčiūnų keramikos dirbinių parodos pristatymas.
Susirinko nemažai šio meno žanro gerbėjų. Vertinimui jos autoriai
pateikė ankstesnių metų ir naujausius savo kūrinius.
Sutuoktiniai Balčiūnai žinomi menininkai Panevėžyje.
Vilija Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, daugiau nei dešimties
personalinių parodų autorė. Savo kūrybą rodė Austrijoje, Lenkijoje,
Latvijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Olandijoje. Šiuo
metu dirba daugiausiai raku technologija, kurios šaknys Japonijoje.
Tai ypatinga degimo technika, kai keramika degama palyginti žemoje
temperatūroje. Osvaldas keramika užsiima nuo 1990-ųjų, pirmąją personalinę
parodą surengė Vilniaus galerijoje Kuparas. Nuo 2001 metų Lietuvos
Tautodailininkų sąjungos narys.
|
|
Kronika
Sakrali Žemaitija ir
sakralumas tautodailėje
RASEINIAI. Krašto istorijos muziejuje
veikė paroda Sakrali Žemaitija ir sakralumas tautodailėje, skirta
Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Ji sukvietė dalyvauti profesionalius
dailininkus ir tautodailininkus, kuriančius tapybos, grafikos, skulptūros,
tekstilės, fotografijos ir kitus kūrinius, liudijančius krikščioniškosios
Lietuvos kultūros paveldą. Parodoje dalyvavo 23 autoriai iš Kauno,
Vilniaus, Ukmergės, Kretingos, Raseinių menininkų bendrijos Pegasas,
Raseinių tautodailininkų bendrijos Sodžius nariai. Ši paroda parodo,
kad tradicinėmis ir naujomis meninės raiškos priemonėmis galima
atskleisti sakralumą, tikėjimą, individualų asmenybės vertybių braižą.
|
|
Kronika
Tautodailės darbus pristatė
mama ir abi dukros
KURŠĖNAI. Šiaulių rajono etninės
kultūros ir tradicinių amatų centre atidaryta pirmoji šiais metais
tautodailės darbų paroda. Savo darbus pristatė trys autorės iš
vieno kiemo, kitaip tariant, pripažinta keramikė, tautodailininkė
Virgilija Silvestra Šufinskienė ir abi jos dukros keramikė Renata
Šufinskaitė-Riapšienė ir tekstilininkė Virgilija Šufinskaitė-Bartkienė.
|
|
Kronika
Kalvystės darbai
|
Kalvis Ričardas Grekavičius
|
ŠAKIAI. Rotušės fojė atidaryta
kauniečio kalvio Ričardo Grekavičiaus darbų paroda. Menininkas pirmuosius
kalvio amato žingsnius žengė 1988 metais. Nuo to laiko kryždirbys
ištikimas kalvystei. Tokia paroda rotušėje surengta pirmą kartą,
tad lankytojai, pripratę prie tapybos darbų, garsiai stebėjosi,
kaip iš metalo galima sukurti vingrybes, primenančias karpinius.
Pastarąjį dešimtmetį dalyvaudamas plenere Zyplių žiogai, R. Grekavičius
tapo neatsiejamu Šakių rajono tautodailininkų draugu, todėl visas
būrys jų atskubėjo pasveikinti kalvį su debiutu Šakiuose. Menininką
sveikino savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis,
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, tautodailininkas,
Lukšių seniūnas Vidas Cikana.
|
|
Kronika
Lietuvės tapyba ir grafika
iš Alpių papėdės
DRUSKININKAI. Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje įvyko Juzės Katiliūtės
(Šveicarija) parodos (kuratorė Vida Mažrimienė) Po tolimu nežinomu
dangum... atidarymas. Renginyje dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės
valdybos narė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė
Caspersen (Šveicarija).
Juzė Katiliūtė (19162009) yra bene vienintelė
lietuvė, kurios didžiausia kūrybos dalis gimė Alpių papėdėje, Šveicarijoje.
Jos tapybą, grafiką ženklina temų ir technikų įvairovė, tačiau iki
paskutinės gyvenimo dienos ji dirbo prie vienos temos: piešiniais
ir aprašymais siekė pavaizduoti pragarišką kelionę karo griausmų
ir bombardavimų keliais iš Lietuvos į Vakarus... Austrija, Vokietija,
sunkūs fiziniai darbai už maistą ir pastogę, o 1945-ųjų pavasarį
galutinė stotelė Šveicarija. Toks emigrantų iš Lietuvos įsitvirtinimo
po svetimu dangumi kelias. Justino Vienožinskio mokinei, baigusiai
Vilniaus Dailės akademiją, Ženevoje viską reikėjo pradėti iš naujo.
1948 metais baigusi Ženevos dailės mokyklą, gavusi diplomą ir pirmąją
premiją bei mažytę studiją, duonai užsidirbo ornamentais tapydama
šveicariškus laikrodžius. Pilietybės prireikė laukti net 15 metų,
o ją gavusi, visuomet pabrėždavo esanti lietuvė. 1959 metais tapusi
Šveicarijos moterų dailininkių sąjungos nare, aktyviai dalyvavo
dailės sambūriuose, globojo iš svetur atvykstančius lietuvius, pasiekė
kūrybinio įkvėpimo aukštumų, sėkmingai rengė parodas, tapo viena
žinomiausių Europos XX amžiaus moterų dailininkių. Jos darbų turi
įsigiję Ženevos Meno ir istorijos muziejus, Atėnų muziejus, jų gausu
privačiose kolekcijose, didžiulis jos darbų rinkinys pateko į Lietuvos
dailės muziejų, Marijampolės kultūros centrą, o gausi J. Katiliūtės
meno knygų biblioteka praturtino Vilniaus universitetą. J. Katiliūtės
kūryboje persipynė ekspresionistinis dramatizmas, impresionistinis
gyvybingumas, realybės ir fantazijos žaismas, figūratyvumo ir abstrakcijos
kontekstai.
|
|
Kronika
Pilys ir muziejai aplink
Baltijos jūrą Salos pilyje
TRAKAI. Salos pilyje veikė paroda Pilys ir muziejai
aplink Baltijos jūrą, kurią rengė Pilių ir muziejų aplink Baltijos
jūrą asociacija bei Trakų istorijos muziejus. Parodoje pristatytos
asociacijos narių Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusių valstybių
pilys ir muziejai. Dviejose vakarinių kazematų salėse eksponuoti
46 stendai su pilių ir muziejų vaizdais bei trumpais aprašymais.
Paroda keliauja per Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos
nares valstybes, ji parengta Europos Sąjungos projekto Agora 2.0
Paveldo turizmas lėšomis.
|
|
Kronika
Kai patinka Dzūkijos
miškai ir norisi čia būti
VARĖNA. Viešoji biblioteka įgyvendino
jaunimo projektą Mums patinka Dzūkijos miškai ir mes norime čia
būti, kurį finansavo Varėnos rajono savivaldybė. Projektu siekta
skatinti domėtis, puoselėti ir saugoti Dzūkijos krašto tradicijas,
mokyti jaunimą turiningai leisti laisvalaikį bei puoselėti iniciatyvas,
sudarant sąlygas geriau pažinti savo kraštą.
|
|
Kronika
Sugrįžimas į Sausio
13-ąją
UKMERGĖ. Sausio 13-ąją, Laisvės
gynėjų dieną, vilnietis fotomenininkas Alfredas Girdziušas praleido
Ukmergėje. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje tą dieną buvo atidaryta
jo fotografijų paroda 1991-ųjų sausio 13-oji. Prabėgę 23 metai
neišblukino tų dienų įspūdžių, sugulusių į šimtus nuotraukų, ir
apie kiekvieną iš jų autorius gali pasakoti be galo. Jis puikiai
mena, kaip Sausio 13-osios rytą, po kruvinosios nakties žudynių,
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai ėmė tverti barikadas prie Aukščiausiosios
Tarybos rūmų. Uždarame kiemelyje, anapus barikadų, budėjo savanoriai,
pasiruošę padegamojo skysčio butelius. Kalbėjo, jei puls padegs.
Šią vietą ėmė vadinti mirtininkų kalneliu. Viena pagyvenusi moteris
per armatūros vartus padavė gynėjams Bibliją. Sakė: Vaikai, paskaitykite,
jums bus lengviau... Tada, mena Alfredas, jie neskyrė dienos nuo
nakties. Žmonės budėjo, o jis dirbo savo, fotoreporterio, darbą,
bėgiodamas tarp Prlamento, Radijo ir televizijos rūmų ir savo fotostudijos,
kur prisiglaudęs laukdavo ryto. O tas rytas, pasak fotografo, galėjo
ir neišaušti laisvoje Lietuvoje. Galėjo išbrėkšti vėl tarybinėje.
Tankas buvo nukreipęs savo vamzdį tiesiai į žmonių minią. Karininkas,
nuo tanko bokštelio, palinkėjęs Alfredui susitikti Magadane. Ant
barikadų virbų suverti šimtai tarybinių pasų. Raudonojo kryžiaus
sanitarai prie neštuvų. Tautos didvyrių laidotuvės ir daugybė
kitų akimirkų užfiksuota fotoaparatu.
|
|
Kronika
Šventinės nuotaikos
POCIŪNĖLIAI. Čia duris atvėrė
atnaujinta biblioteka Radviliškio viešosios bibliotekos filialas.
Jos atidaryme dalyvavo bibliotekos skaitytojai, Pociūnėlių bendruomenės
nariai, kaimyninių seniūnijų bibliotekininkės, koncertą susirikusiems
dovanojo dainų autorė bei atlikėja Elena Freder ir Pociūnėlių kultūros
namų moterų ansamblis Smetoniškos panelės. Šventėje dalyvavęs
Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys pasidžiaugė
atnaujinta Pociūnėlių biblioteka. Tikiuosi, kad jauki, šilta biblioteka
pritrauks daugiau naujų skaitytojų, ypač mažųjų Pociūnėlių gyventojų,
kalbėjo meras.
|
|
Kronika
Pristatyta naujausia
Anykščių mero knyga
UTENA. Sausio 29 dieną A. ir M.
Miškinių viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia Anykščių rajono
savivaldybės mero, biologo Sigučio Obelevičiaus knyga Gamtos dovanos.
Pristatyme dalyvavo knygos autorius, Lietuvos retųjų
augalų pažinimo ir globos klubo Medumėlė nariai, gausus būrys
uteniškių. Liaudies dainas atliko Ignalinos folkloro ansamblis Čiulbutė
(vad. Sigutė Mudinienė). Renginį vedė Utenos rajono savivaldybės
administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė.
|
|
Kronika
Knyga apie Lomius
TAURAGĖ. Sausio 23 dieną Birutės
Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje vyko knygos ,,Lomiai
amžių sandūroje. Žmonės, įvykiai, statiniai pristatymas. Knygos
sudarytojas Eleną Bazinienę ir Lolitą Užkuraitienę Tauragės rajono
savivaldybės mero vardu sveikino ir už atliktą didelį darbą dėkojo
savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja
Danutė Naujokienė.
|
|
Atmintis
Pagerbta rašytoja
ANYKŠČIAI. Sausio 31 dienos popietę
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
suorganizavo anykštėnės rašytojos, dramaturgės ir poetės Bronės
Buivydaitės (Tyrų Dukters) atminimui skirtą renginį Išėjau į šviesą,
kad regėčiau tiesą. Tokiam sambūriui, kurį muziejininkai organizavo
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje
bibliotekoje, data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš
tris dešimtmečius, 1984-ųjų sausio 29-ąją rašytoja iškeliavo Amžinybėn.
Tuo metu ji ėjo 98-uosius metus ir buvo seniausia Lietuvos rašytoja.
|
|
Kronika
Įteikta 28-oji Ievos
Simonaitytės literatūrinė premija
|
Apdovanojimą Daivai Molytei-Lukauskienei
įteikė I. Simonaitytės literatūrinės
premijos mecenatas, bendrovės
Mūsų laikas valdybos
pirmininkas Rimantas Cibauskas
|
KLAIPĖDA. Sausio 23 dieną, minint
rašytojos Ievos Simonaitytės 117-ąsias gimimo metines, tradiciškai
Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje buvo
įteikta 28-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija. Ji atiteko
poetei Daivai Molytei-Lukauskienei.
I. Simonaitytės literatūrinė premija buvo įsteigta
1987 metais Klaipėdos rajono Jaunosios gvardijos kolūkio ir Lietuvos
rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus. 1996 metais premijos
rėmimą perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir
LRS Klaipėdos skyrius, pasirašę kūrybinio bendradarbiavimo sutartį.
2011 metais I. Simonaitytės biblioteka ir UAB Mūsų laikas pasirašė
penkerių metų šios premijos rėmimo sutartį.
|
|
Kronika
Knyga apie gimtąją Vaiguvos
šnektą
KELMĖ. Gruodžio 19 dieną viešojoje
bibliotekoje pristatyta kraštietės gamtos mokslų daktarės, tarptautinių
mokslų asocijuotos docentės Ievos Švarcaitės knyga Mano gimtoji
kalba. Vaiguvos šnekta. Kaip knygos įvade rašo Irena Seliukaitė,
šios knygos sumanytoja vaiguviškė gamtos mokslų daktarė Ieva
Švarcaitė atliko didelį darbą, kaupdama gimtosios šnektos duomenis,
ieškodama kitų kalbų žodynuose paaiškinimų vaiguviškių šnektoje
vartojamoms svetimybėms. Žodyne sudėtas mylinčio savo gimtinę žmogaus
siekis išgirsti, įsidėmėti, neleisti pranykti nuo vaikystės girdėtiems
žodžiams, intonacijoms, kūrusioms nepakartojamą Tėviškės aurą. Ši
knyga, nepretenduojanti į mokslinį žodyną, yra puikus pavyzdys,
ką gali nuveikti šnektos labui vienas užsispyręs žmogus. Prie šio
darbo ne ką mažiau prisidėjo ir autorės dukra Stefanija Kundrotienė.
Ji transkribavo žodyną, rinko tekstus kompiuteriu ir redagavo leidinį
tai nepaprasto kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas, kurį
atlikti gali tikrai ne kiekvienas.
|
|
Kronika
Paroda apie jotvigius
ALYTUS. Gruodžio 10 dieną Jurgio
Kunčino viešojoje bibliotekoje pirmą kartą pristatyta kilnojamoji
paroda Kai sieloms neliko medžių, kurią paruošė Alytaus kraštotyros
muziejaus darbuotojai. Tai pirmoji tokio pobūdžio paroda, kurioje
fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių
objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas
ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę
spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą
siekis paskatinti visuomenę domėtis krašto istorija. Kas šiandien
vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio organizacijos,
literatūros premijos, keletas muzikinių ir literatūrinių kūrinių,
maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, muziejus, šokių kolektyvas,
kelionių agentūra, laivas, turgavietė, mokykla, vaistinė, klinika,
bokso klubas. O 15 Lietuvos miestų ir miestelių Jotvingių vardu
pavadintos gatvės. Daugiausia Jotvingių vardas įprasminamas Alytuje.
Galima pridėti, jog visoje Lietuvoje vaikų vardų sąraše atsirado
Jotvingas, Jotvingė (07.02). Netiesiogiai apie jotvingius byloja
Dzūkijos, vieno iš Lietuvos etnografinių regionų, herbas, kuriame
yra lotyniškas užrašas, išvertus reiškia: Iš karingiausios genties
darbštūs žmonės.
|
|
Kronika
Prozos šventė
ZARASAI. Viešoji biblioteka ir
Rašytojų klubas pakvietė zarasiškius į literatūros skaitymus, tradicinį
muzikos ir literatūros renginį apie prozą. Jo metu tamsiu ir šaltu
oru besiskundžiantieji tarsi buvo sudrausti skųstis dėl oro ar
tamsos turėtų būti gėda.
Šie dalykai pilnutėlėje bibliotekos skaityklos
salėje nuskambėjo tarp eilučių, Alvydui Šlepikui skaitant nemažai
apdovanojimų pelniusio romano Mano vardas Marytė ištraukas.
Stingdantis šaltis, pokaris, mirtys, prievarta ir paralyžiuojantis
badas štai kas yra baisu, o šiandieninėje Lietuvoje jau pamiršta.
Romano autorius pasakojo, kad iš pradžių buvo sumanęs statyti filmą
apie vadinamuosius vilko vaikus mažuosius Rytinės Prūsijos vokiečius,
pokario metais tėvų išleidžiamus į nežinią, vienus pačius pėdinančius
į Lietuvą, kur už darbą ūkininkų sodybose gaudavo šiek tiek maisto.
A. Šlepikas daug bendravo su šiais žmonėmis, surinko įdomios ir
vertingos medžiagos. Sumanymui kurti filmą nepavykus, autorius nusprendė
viską surašyti į knygą. Tai pakankamai koncentruota knyga. Norėjau,
kad nebūtų pernelyg žiauri ir stora, kad ją galėtų ir norėtų skaityti
paaugliai, pasakojo rašytojas. Didžiuliam būriui skaitytojų dalindamas
autografus, jis visiems linkėjo meilės ir taikos...
|
|
Kronika
Mozaikos iš medžio plokštės
gabalėlių teatre
KAUNAS. Nacionaliniame dramos
teatre (Laisvės al. 71) eksponuojama kauniečio dailininko Aido Ryčio
Vasiliausko kūrinių paroda Trečioji diena. Parodos pavadinimas
yra užuomina į Pradžios knygos pasakojimą, kai trečią dieną Dievas
sukūrė vandenis bei augmeniją ir matė, kad tai gera (Pr 1, 12).
Abstrakčiose kompozicijose dailininkas išreiškia individualų požiūrį
į įvairias gamtos formas ir reiškinius: augmeniją ir jos žydėjimą,
vandenį, lietų, vėją. Menininkui svarbus sakralusis gamtos matmuo,
tiesiantis paraleles su dieviškosios kūrybos slėpiniu. Darbai sukurti
autorine technika tai mozaikos, sudėliotos iš nedidelių, įvairių
formų medžio plokštės gabalėlių, kurie vėliau dengiami spalvomis.
A. R. Vasiliauskas gimė 1967 metais Kaune. 1997-aisiais baigė Vilniaus
dailės akademijos Kauno dailės institutą. Dirba tapybos, keramikos,
skulptūros srityse, dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje.
|
|
Kristijono Donelaičio metai
Pamokos po 300 metų
IGNALINA. Sausio 21 dieną vienerius
metus viešojoje bibliotekoje gyvuojantis skaitytojų klubas pakvietė
pasikalbėti apie Kristijoną Donelaitį ir jo pamokas šių laikų Lietuvai.
K. Donelaitis labai toli nuo mūsų. Daug kam gal
visai neįdomus ir svetimas, hegzametru lyg sunkiu skydu apsiginklavęs,
tačiau jo mintys nepraradusios aktualumo, jo amžinąsias tiesas vėl
galime iš naujo atrasti. Didingieji Metai tarsi užuovėja nuo
lėkštos šiandienos ir pragmatizmo. Mes skubame, K. Donelaitis
ne. Mes ieškome aiškaus turinio, o K. Donelaičiui fabula mažai rūpi.
Mes vis norime naujovių, norime keistis, o K. Donelaičiui šie dalykai
šėtono apraiškos... Jis nenorėjo pakeisti Dievo sukurto pasaulio,
tik labai troško, kad žmogus tame pasaulyje jaustųsi kiek galima
geriau, kad pats būtų geresnis... Įdomioje atviroje pamokoje, kurią
vedė Irena Šaltienė, kaip tik ir gilintasi į tai, ką K. Donelaitis
kalba šių dienų Lietuvai. Į mūsų grožinės raštijos pradininką bandyta
pažvelgti kaip į filosofą, lietuviškojo epo kūrėją, perteikusį biblinį
žmogaus gyvenimo suvokimą. Išryškinti ir kūrinio citatomis gražiai
iliustruoti penki pagrindiniai ir šiandien nė kiek nepraradę savo
prasmės K. Donelaičio priesakai žmogui: Brangink pasaulį ir pats
save, Mokykis iš gamtos, Nepažeisk Dievo nustatytos tvarkos,
Laikykis lietuvybės ir ją gink, Duoną pelnykis savo darbu. Pirmasis
Europoje sukūręs himną paprastam žemės žmogui, K. Donelaitis tarsi
geras psichologas parodė ir pagrindinius žmogaus charakterio tipus,
kuriuos ir šiandien galime lengvai surasti kiekvienoje bendruomenėje.
Per tris šimtmečius pasaulis iš esmės nepasikeitė..., tokia
buvo pokalbio išvada.
|
|
Laikas ir žmonės
Bibliotekininkė skaitytojams
nesako ne ar nežinau
Bronius VERTELKA
|
Vadoklių bibliotekininkė
Joana Burokienė
Asmeninio albumo nuotrauka
|
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios
bibliotekos Vadoklių filialo vyr. bibliotekininkė Joana Burokienė
2011-aisiais tituluota Metų bibliotekininke. Tokiame konkurse 2007
metais ji pelnė paskatinamąją premiją.
Be to, J. Burokienė Lietuvos viešųjų bibliotekų
elektroninio mokytojo rinkimuose yra gavusi aktyviausios skaitmeninio
raštingumo mokytojos rajone nominaciją.
|
|
Laikas ir žmonės
Pasakose pasaulio
išminties lobiai
Jolanta RAČAITĖ
|
Vaikiškų spektaklių kūrėja
bei scenografė Birutė Labutytė
|
Nuo Pasakų kambario iki lėlių teatro
Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje
veikia vaikų mėgstamas lėlių teatras Trivainėlis. Šio kolektyvo
istorija prasidėjo 1983 metais, Vaikų literatūros skyriuje įkūrus
Pasakų kambarį. Tuo metu skyriui vadovavusi vedėja Monika Bilbokienė
pasiuvo lėles, subūrė lėlininkų būrelį. Dekoracijomis rūpinosi ir
jas piešė dailininkė Vitalija Rinauskienė. Tais pačiais metais lapkričio
24-ąją buvo pastatytas bei parodytas pirmasis lėlių teatro spektaklis
Katinėlis ir gaidelis (K. Kubilinsko eiliuota pasaka). Per 30
lėlių teatro gyvavimo metų buvo sukurti spektakliai Strakaliukas
ir Makaliukas (pagal K. Kubilinsko eiliuotą pasaką), Avinėlis
beragėlis ir Pelėdžiuko sapnas (pagal J. Degutytės pasakas),
Trys paršiukai (S. Michalkovo pasaka), Lapė karalienė (P. Cvirkos
pasaka), Kiaulaitė karalaitė (pagal P. Cvirkos kūrinį), Pasėjo
senelis avižas mėnesienoj (A. Gudelio pjesė-pasaka), Katės namai
(S. Maršako eiliuota pasaka) ir dar daug kitų. Vėliau dėl lėšų stokos
Trivainėlio veikla kurį laiką buvo nutrūkusi.
|
|
Etnografija
Elektrėnų krašto tautosaka
ir etnografija solidžioje knygoje
Daiva Červokienė
|
Elektrėniškė etnologė, šiuo
metu jau pensininkė Ona Rasutė
Šakienė prie savo paveikslų
|
Elektrėniškė etnologė, šiuo metu jau pensininkė
Ona Rasutė Šakienė pristatė etnografinį-istorinį leidinį Buvom,
kuriame pateiktos mitologinės sakmės, žmonių pasakojimai apie kaimų,
upelių pavadinimų kilmę, apie neramumus, karus, tradicinę gyvenseną
(kaimo gyvenimo darbus, žmonių santykius, papročius, tradicijas),
pasakojama ir apie čia gyvenusius totorius, žydus, šio krašto partizanų
veiklą. Medžiaga sugrupuota pagal seniūnijas ir kaimus, yra ir pateikėjų
pavardžių rodyklės. Tai jau antra O. R. Šakienės etnografinė knyga.
Pirmoji tautosakos rinktinė Ar meni tų ažerų (2009).
|
|
Kronika
Pasveikino dailės mokytoją,
ekslibrisų kūrėją, garbės pilietį
|
Vytautą Petronį (dešinėje)
sveikina Arvydas Šaltenis
|
Utenos miesto garbės pilietis, Utenos rajono kultūros
ir meno premijos laureatas, dailininkas ir mokytojas Vytautas Petronis
šventė 90 metrų jubiliejų. Iškilmingas mokytojo jubiliejaus paminėjimas
įvyko Utenos Dauniškio gimnazijoje, kurioje V. Petronis ilgus metus
mokytojavo, mokė jaunuosius uteniškius dailė paslapčių.
Vytautas Petronis gimė 1923 metais Kaune. Mamos
Onos Mikulėnaitės gimtinė Sudeikiai. Šeimoje augo keturi sūnus.
Vytautą Kaune pakrikštijo pats Vaižgantas. V. Petronis mokėsi Utenos
Saulės gimnazijoje, Dailės institute Kaune, neakivaizdžiai studijavo
meno istoriją Vilniuje. Nuo 1944-ųjų mokytojavo Utenos mokyklose,
mokė vaikus piešimo, dailės, braižybos, dėstė dailės istoriją. Mokykloms
ir mokiniams V. Petronis atidavė 50 savo gyvenimo metų. Išaugino
nemažą būrį žymių šalyje kūrėjų: keramikų, architektų, dalininkų,
skulptorių. Pats mokytojas kūrė ir tebekuria ekslibrisus, dalyvauja
rajono ir tarptautinėse parodose. Mokytojo ekslibrisai buvo eksponuojami
Belgijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Argentinoje, JAV,
Kinijoje, Italijoje, Norvegijoje. Vytautas Petronis rašo eiles ir
yra išleidęs net kelias poezijos knygas. Yra suprojektavęs visuomeninių
pastatų interjerus, Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių paminklą Salake,
Zarasų rajone. Iliustravo per 1000 knygų.
|
|
Kronika
Sveikinimai chorui Ilgesys
|
Choro vadovė
Bronė Paulavičienė
|
25-ių metų jubiliejų švenčiantis politinių kalinių
ir tremtinių choras Ilgesys sausio 24-ąją, penktadienį, Kauno
įgulos karininkų ramovėje surengė šventinį koncertą.
Prieš 25 metus Antano Paulavičiaus ir jo žmonos
Bronės suburtas choras dainuoja tas dainas, kurios yra mūsų tautos
skaudžios istorijos puslapiai. Kauno meras Andrius Kupčinskas, miesto
tarybos nariai Loreta Kudarienė, Gediminas Budnikas ir mero patarėjas
Zenonas Abramavičius Karininkų ramovėje pasveikino politinių kalinių
ir tremtinių choro Ilgesys vadovę Bronę Paulavičienę ir choristus,
kurie šiame chore dainuoja nuo įsikūrimo dienos.
|
|
Laikas ir žmonės
Kėdainiečiai kino kūrėjai
įrašyti Pasaulio atmintin
Ramutė ŠUKIENĖ
|
Adolfas Morėnas ir Vitolis Laumakys
su Lietuvos nacionalinio komiteto
Pasaulio atmintis liudijimu
Linos Fiodorovos nuotrauka
|
Kėdainių kino studijos Mėgėjas įkūrėjų
kėdainiečių Vitolio Laumakio ir Adolfo Morėno 19632004 metais kurtų
filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu
ir įrašyta į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį
registrą. 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos
institute įvyko UNESCO programos nacionalinio registro liudijimų
teikimo šventė, kurios metu kino studijos Mėgėjas kūrėjams įteiktas
UNESCO liudijimas.
|
|
Kronika
Lietuvos meninės fotografijos
patriarchas
|
Lietuvos meninės fotografijos
patriarchas Vaclovas Straukas
|
KAUNAS. Galerija Aukso pjūvis
Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Endokrinologijos klinikoje ir Radiologijos
klinikos Branduolinės medicinos skyriuje, surengė Lietuvos meninės
fotografijos patriarcho Vaclovo Strauko fotografijų parodas iš ciklo
Kopos. Parodos, skiriamos fotomenininko 90 metų jubiliejui paminėti,
veiks iki balandžio 15 dienos.
|
|
Kronika
Zino Kazėno tapyba ir
fotografija su tarmiškais tekstais
PASVALYS. Gyvenime kartais atrandi
terpę, kur gali atskleisti visus savo gabumus. Tik kiekvienam tie
atradimai vis skirtingi. Zinas Kazėnas, meno pagalba apkeliavęs
beveik pusę pasaulio, su savo darbais vis sugrįžta į Pasvalį. Pasvalio
krašto muziejuje miesto šventės metu iškilmingai uždaryta Z. Kazėno
darbų paroda Pasvals apė alo, oro ir kitko. Parodoje buvo eksponuojami
jo tapybos, fotografijos darbai, iliustruoti tarmiškais tekstais.
Dailininkas gimęs Linkuvoje, vidurinę mokyklą baigė Pasvalyje, todėl
ir jo tekstuose vyrauja gimtoji tarmė. Pasvalyje jis jau surengęs
daugiau kaip 20 parodų.
|
|
Atmintis
In memoriam Liucijai
Šulgaitei
Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
|
Liucija Šulgaitė
|
VILNIUS. Šv. Jono gatvės galerijoje
atidaryta Lietuvos moderniosios keramikos pradininkės Liucijos Šulgaitės
(19332013) kūrinių paroda Širdies stebuklinga versmė jos mirties
metinėms paminėti.
Parodoje pirmą kartą rodomi paskutiniai Liucijos
Šulgaitės porceliano darbai ir tapyba, atlikta autorine technika,
vertingiausi molio keramikos kūriniai. Vienoje galerijos salėje
suteikta galimybė pamatyti Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus
filmą apie šią unikalią menininkę iš ciklo Menininkų portretai.
Tiesa, 2013 metais filmas buvo rodytas Marijos ir Jurgio Šlapelių
muziejuje, Vilniuje, kartu su kitais dviem filmais apie neseniai
išėjusius šviesios atminties Lietuvos meno pasaulio atstovus Gražiną
Didelytę ir Vytautą Valių, pasižyminčius dvasingumu, kuklumu, tradicijų
puoselėjimu ir stiprybe.
|
|
Kronika
Jaunimo ir senjorų šokių
fiesta
JONIŠKIS. Pramogų centrą Žilvinas
užplūdo minia žiūrovų, norinčių pamatyti projekto Šok su senjoru
dalyvius. Šiemet ant šokių parketo žengė devynios konkursinės ir
dvi nekonkursinės šokėjų poros iš Joniškio, Žagarės miestų, kitų
rajono seniūnijų. Poros sukosi pagal valso, rumbos, čia čios, džaivo,
tango, kantri muzikos ritmus. Šokėjus vertino kompetentinga komisija:
televizijos šokių projektų dalyviai, tarptautinių šokių konkursų
nugalėtojai, profesionalūs šokėjai Katerina Voropaj ir Vadimas Šuško,
šokių studijos Salida vadovas Justinas Jurkaitis. Tai kažkas
įspūdingo ir nerealaus, tą vakarą apie šokių projektą kalbėjo
komisijos pirmininkė K. Voropaj.
|
|
|