Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Lietuvės tapyba ir grafika iš Alpių papėdės

DRUSKININKAI. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje įvyko Juzės Katiliūtės (Šveicarija) parodos (kuratorė Vida Mažrimienė) „Po tolimu nežinomu dangum...“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen (Šveicarija).

Juzė Katiliūtė (1916–2009) yra bene vienintelė lietuvė, kurios didžiausia kūrybos dalis gimė Alpių papėdėje, Šveicarijoje. Jos tapybą, grafiką ženklina temų ir technikų įvairovė, tačiau iki paskutinės gyvenimo dienos ji dirbo prie vienos temos: piešiniais ir aprašymais siekė pavaizduoti pragarišką kelionę karo griausmų ir bombardavimų keliais iš Lietuvos į Vakarus... Austrija, Vokietija, sunkūs fiziniai darbai už maistą ir pastogę, o 1945-ųjų pavasarį – galutinė stotelė Šveicarija. Toks emigrantų iš Lietuvos įsitvirtinimo po svetimu dangumi kelias. Justino Vienožinskio mokinei, baigusiai Vilniaus Dailės akademiją, Ženevoje viską reikėjo pradėti iš naujo. 1948 metais baigusi Ženevos dailės mokyklą, gavusi diplomą ir pirmąją premiją bei mažytę studiją, duonai užsidirbo ornamentais tapydama šveicariškus laikrodžius. Pilietybės prireikė laukti net 15 metų, o ją gavusi, visuomet pabrėždavo esanti lietuvė. 1959 metais tapusi Šveicarijos moterų dailininkių sąjungos nare, aktyviai dalyvavo dailės sambūriuose, globojo iš svetur atvykstančius lietuvius, pasiekė kūrybinio įkvėpimo aukštumų, sėkmingai rengė parodas, tapo viena žinomiausių Europos XX amžiaus moterų dailininkių. Jos darbų turi įsigiję Ženevos Meno ir istorijos muziejus, Atėnų muziejus, jų gausu privačiose kolekcijose, didžiulis jos darbų rinkinys pateko į Lietuvos dailės muziejų, Marijampolės kultūros centrą, o gausi J. Katiliūtės meno knygų biblioteka praturtino Vilniaus universitetą. J. Katiliūtės kūryboje persipynė ekspresionistinis dramatizmas, impresionistinis gyvybingumas, realybės ir fantazijos žaismas, figūratyvumo ir abstrakcijos kontekstai.

XXI

© 2014 „XXI amžius“