2014 m. vasario 7 d.    
Nr. 6
(2077)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Atmintis

Pagerbta rašytoja

ANYKŠČIAI. Sausio 31 dienos popietę Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus suorganizavo anykštėnės rašytojos, dramaturgės ir poetės Bronės Buivydaitės (Tyrų Dukters) atminimui skirtą renginį „Išėjau į šviesą, kad regėčiau tiesą“. Tokiam sambūriui, kurį muziejininkai organizavo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje, data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1984-ųjų sausio 29-ąją rašytoja iškeliavo Amžinybėn. Tuo metu ji ėjo 98-uosius metus ir buvo seniausia Lietuvos rašytoja.

Prisiminimų popietę pradėjęs Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius istorikas Antanas Verbickas apžvelgė B. Buivydaitės, pasirašinėjusios Tyrų Dukters slapyvardžiu, gyvenimo kelią, su pasididžiavimu pabrėžė, jog ši rašytoja tvirtai įaugo į Anykščių krašto žemę kaip ir Konstantinas Sirvydas, Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas...

Apie tai, kad B. Buivydaitės kūryba tebėra įdomi, patraukli ir dabar, kad jos knygos yra skaitomos, kalbėjo Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros dėstytojas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras doc. Kęstutis Urba. Pasak mokslininko, jau kelios žmonių kartos išaugo su B. Buivydaitės apysaka vaikams ir jaunimui „Auksinis batelis“, šį kūrinį žino ir dabar literatūrą studijuojantys.

Mintimis apie šią anykštėnę kūrėją dalijosi respublikinės Vaižganto literatūrinės premijos laureatė rašytoja Gintarė Adomaitytė, neseniai išleidusi knygą „Sparnuotos iškabos“, kurioje papasakojo apie XIX amžiuje gimusius rašytojus kūrusius vaikams. Šioje knygoje rašoma ir apie vaikams daug kūrusią B. Buivydaitę.

Rašytojos kūrinių ištraukas skaitė Anykščių J. Biliūno gimnazijos ir A. Baranausko pagrindinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai. Renginio dalyviai išklausė ištrauką iš Čikagoje (JAV) 1972 metais sukurtos kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“, kuriai libretą parašė B. Buivydaitė.

Vakare Anykščių Šv. Evangelisto Mato parapijos bažnyčioje už rašytojos B. Buivydaitės atminimą aukotos šv. Mišios.

Rašytoja B. Buivydaitė gimė 1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasuose. Vaikystėje kartu su tėvais persikėlė į Anykščius. Įgijusi mokytojos profesiją ji darbavosi įvairiose Lietuvos vietovėse. Sugrįžusi į Anykščius, ji pasišventė kūrybai. Čia sulaukė ir gyvenimo saulėlydžio. Būdama garbaus amžiaus rašytoja neteko regėjimo, tad savo kūrinius jai tekdavo diktuoti sekretorei. Amžinajam poilsiui B. Buivydaitė atgulė senosiose Anykščių kapinėse, jos antkapinį paminklą puošia prasminga epitafija: „Išėjau į šviesą, kad praregėčiau tiesą“. Namelyje prie Šaltupio upelio, Anykščių bažnyčios kaimynystėje, veikia rašytojos B. Buivydaitės memorialinis muziejus. Svėdasuose ant namo, kur gimė būsimoji rašytoja, atidengta paminklinė lenta. Šiai kūrėjai skirta ekspozicija ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškių kaime. Beje, Kunigiškiai yra paminėti ir 1982 metais išleistoje B. Buivydaitės autobiografinėje knygoje „Vargai vartus kilnoja“. Būtent Kunigiškiuose, valsčiaus pastate, jai buvo išrašytas pasas. Prisiminimuose rašytoja pasakoja apie varginančią kelionę iš Anykščių į Svėdasus, o iš Svėdasų – į Kunigiškius, kol jos rankose atsidūrė rusiškai išrašytas asmens dokumentas „Bronislova Stepanovna Buivyd“...

Vytautas Bagdonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija