Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Knyga apie gimtąją Vaiguvos šnektą

KELMĖ. Gruodžio 19 dieną viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštietės gamtos mokslų daktarės, tarptautinių mokslų asocijuotos docentės Ievos Švarcaitės knyga „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Kaip knygos įvade rašo Irena Seliukaitė, šios knygos „sumanytoja – vaiguviškė gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė – atliko didelį darbą, kaupdama gimtosios šnektos duomenis, ieškodama kitų kalbų žodynuose paaiškinimų vaiguviškių šnektoje vartojamoms svetimybėms. Žodyne sudėtas mylinčio savo gimtinę žmogaus siekis išgirsti, įsidėmėti, neleisti pranykti nuo vaikystės girdėtiems žodžiams, intonacijoms, kūrusioms nepakartojamą Tėviškės aurą. Ši knyga, nepretenduojanti į mokslinį žodyną, yra puikus pavyzdys, ką gali nuveikti šnektos labui vienas užsispyręs žmogus“. Prie šio darbo ne ką mažiau prisidėjo ir autorės dukra Stefanija Kundrotienė. Ji transkribavo žodyną, rinko tekstus kompiuteriu ir redagavo leidinį – tai nepaprasto kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas, kurį atlikti gali tikrai ne kiekvienas.

Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vedėja Rita Grišienė sakė, kad pristatomas unikalus leidinys Lietuvoje. Tai – žodynas, skirtas nedidelės teritorijos šnektai.

I. Švarcaitė sakė: „Savo gimtąją kalbą užrašiau, knygą paskyriau savo gimtajai kalbai, gimtajam kaimui, visus vietų vietelių vardus sudėjau... Kalbininkai žemėlapio nesudarinėja, o aš esu geografė, kartografė, man nieko nereiškia – paėmiau ir sudariau žemėlapį. Tai – pirmasis toponiminis mažo kaimelio žemėlapis Lietuvoje“. Knyga išsiskiria tuo, kad autorė pati sudarė keletą žemėlapių: Vaiguvos šnektos ploto, Vaiguvos apylinkių gyvenamų vietų vardų, faktinį toponiminės medžiagos, gimtojo Norkių kaimo negyvenamų vietovių vardų.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius pasidžiaugė nauju leidiniu, turėsiančiu ilgą kelią, kol gyvensime šitame krašte, kol mūsų vaikai ir anūkai gyvens. Viena darbo dalis buvo surinkti kraštotyrinę medžiagą, kita – ją pateikti. Dr. I. Švarcaitė, mokanti 10 kalbų (gimtoji lietuvių kalba jai – vienuoliktoji), atliko abi šio darbo dalis. Knyga neeilinė, čia pateikti žodžiai, jų reikšmės. Ji bus labai tinkama folkloro ansambliams, teatrams, kurie norės šiuo dialektu atlikti dainas, statyti spektaklius. A. Krutkevičius kalbėjo, kad autorė, išmanydama geografiją, geologiją, sugebėjo nustatyti tarmės ribas. Svarbus ir tas momentas, kad prie knygos išleista kompaktinė plokštelė.

Pristatyme dalyvavęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, vaiguviškis, krikštytas Vaiguvos bažnyčioje, apie šią knygą girdėjęs labai daug gerų atsiliepimų, kalbėjo, jog tai – puikus pavyzdys, kaip turime mylėti savo gimtąjį kraštą. „Autorės darbas – neįkainojama dovana visam kraštui, vaiguviškiams, iš ten kilusiems žmonėms ir ateities kartoms“, – sakė rajono meras ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos vardu įteikė I. Švarcaitei rožių puokštę.

Žemaičių draugijos Kelmės skyriaus pirmininkas, Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas džiaugėsi šiuo darbu, kuris yra visos Lietuvos džiaugsmas ir pasididžiavimas.

Vaida Sutkienė

© 2014 „XXI amžius“