Lietuvos
kultūros
galerija

Kristijono Donelaičio metai

Pamokos po 300 metų

IGNALINA. Sausio 21 dieną vienerius metus viešojoje bibliotekoje gyvuojantis skaitytojų klubas pakvietė pasikalbėti apie Kristijoną Donelaitį ir jo pamokas šių laikų Lietuvai.

K. Donelaitis labai toli nuo mūsų. Daug kam gal visai neįdomus ir svetimas, hegzametru lyg sunkiu skydu apsiginklavęs, tačiau jo mintys nepraradusios aktualumo, jo amžinąsias tiesas vėl galime iš naujo atrasti. Didingieji „Metai“ – tarsi užuovėja nuo lėkštos šiandienos ir pragmatizmo. Mes skubame, K. Donelaitis – ne. Mes ieškome aiškaus turinio, o K. Donelaičiui fabula mažai rūpi. Mes vis norime naujovių, norime keistis, o K. Donelaičiui šie dalykai – šėtono apraiškos... Jis nenorėjo pakeisti Dievo sukurto pasaulio, tik labai troško, kad žmogus tame pasaulyje jaustųsi kiek galima geriau, kad pats būtų geresnis... Įdomioje atviroje pamokoje, kurią vedė Irena Šaltienė, kaip tik ir gilintasi į tai, ką K. Donelaitis kalba šių dienų Lietuvai. Į mūsų grožinės raštijos pradininką bandyta pažvelgti kaip į filosofą, lietuviškojo epo kūrėją, perteikusį biblinį žmogaus gyvenimo suvokimą. Išryškinti ir kūrinio citatomis gražiai iliustruoti penki pagrindiniai ir šiandien nė kiek nepraradę savo prasmės K. Donelaičio priesakai žmogui: „Brangink pasaulį ir pats save“, „Mokykis iš gamtos“, „Nepažeisk Dievo nustatytos tvarkos“, „Laikykis lietuvybės ir ją gink“, „Duoną pelnykis savo darbu“. Pirmasis Europoje sukūręs himną paprastam žemės žmogui, K. Donelaitis tarsi geras psichologas parodė ir pagrindinius žmogaus charakterio tipus, kuriuos ir šiandien galime lengvai surasti kiekvienoje bendruomenėje. „Per tris šimtmečius pasaulis iš esmės nepasikeitė...“, – tokia buvo pokalbio išvada.

O skaitytojų klubo nariai dar ilgai tą vakarą kalbėjosi, dalijosi savo pastebėjimais, dalyvavo viktorinoje. Išties šaunu, kad yra toks klubas ir toks didelis noras domėtis literatūra, bendrauti bei tobulėti.

Lina Kovalevskienė

© 2014 „XXI amžius“