Lietuvos
kultūros
galerija

Laikas ir žmonės

Bibliotekininkė skaitytojams nesako „ne“ ar „nežinau“

Bronius VERTELKA

Vadoklių bibliotekininkė Joana Burokienė Asmeninio albumo nuotrauka

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vadoklių filialo vyr. bibliotekininkė Joana Burokienė 2011-aisiais tituluota Metų bibliotekininke. Tokiame konkurse 2007 metais  ji pelnė paskatinamąją premiją.

Be to, J. Burokienė Lietuvos viešųjų bibliotekų elektroninio mokytojo rinkimuose yra gavusi aktyviausios skaitmeninio raštingumo mokytojos rajone nominaciją.

Moko „pabraidyti“ po pasaulį

Penki Vadoklių bibliotekoje vienas šalia kito stovintys kompiuteriai retai būna neužimti. Kai vaikai mokykloje, prie jų sėda suaugusieji. Kelią čia mina ne vien miestelio, bet ir vienkiemių žmonės. Joana juos moko (ar jau išmokė) sužinoti apie didžiules kompiuterio galimybes. Moko ne vien grupelėmis, bet ir po vieną. Vyriausia išmokusi įvaldyti kompiuterį buvo 70-metė moteris. Su užsienyje dirbančia dukra ji dabar bendrauja rašydama elektroninius laiškus. Baigusiems pradinius kursus įteikiami pažymėjimai. Už mokymą dirbti kompiuteriu Joana negauna papildomo atlyginimo.

Kompiuterio pradžiamokslį Joana išėjo pas mokytoją Vilių Grockį Vadoklių vidurinėje mokykloje. Paskui po darbo važinėjo į kursus Ramygalos gimnazijoje. Dabar jai kompiuteris – kaip gerai pažįstamas ir nuoširdus draugas.

Neužsiguli laikraščiai

Pernai vasarą 33 metų bibliotekinio darbo sukaktį minėjusi J. Burokienė mano, jog kompiuteris nepakeis popieriuje spausdinto laikraščio. Bet kur tokį galima skaityti, o kompiuterį reikalinga pakrauti. Blogai, jeigu nėra elektros ar nutrūkęs jos tiekimas.

Laikraščių ir žurnalų gausa biblioteka negali didžiuotis, tačiau jais dalinasi su kaimynais seniūnijos darbuotojais. Perskaitytą periodinę spaudą dovanoja ir vadokliečiai. „Artumos“ komplektą įteikė klebonas. Senesnę spaudą leidžiama išsinešti į namus.

Skaito dažniau vyresnio amžiaus žmonės. Bibliotekininkė prisiminė, kad užsukdavo ir tie, kurių „darbas“ prasidėdavo ir baigdavosi prie gėrimų krautuvės. Tokių šiandien nebesulaukia, jiems niekas neįdomu.

Gauna ir naujų knygų

Bibliotekininkės manymu, elektroninės knygos nepakeis spausdinta popieriuje. Biblioteka turi per šešių tūkstančių knygų fondą ir apie 150 skaitytojų – jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių. Skaitytojai dažniau lankosi žiemą, kai laukuose nudirbti darbai. Moterys atsipalaidavimui nuo kasdienių rūpesčių ima skaityti meilės romanus, vyrus domina istorinė, nuotykių literatūra. Naujausių knygų ieškantiems pasitarnauja po rajono bibliotekas keliaujantys trys lagaminai – vienas skirtas vaikams ir du suaugusiems. Kai nebėra norinčių skaityti, šie keliauja į kitas kaimo bibliotekas. Pasitaiko, jog kai kas bibliotekai dovanoja savo knygų. Taip pasielgė ne vienas miestelio gyventojas.

Reikalingą leidinį stengiasi įteikti

Jeigu bibliotekininkė su reikalais būna išvykusi, grąžinti knygą bibliotekai galima per seniūnijos darbuotojus. Jie užrašo, kas ir kokią knygą atnešė. Jeigu bibliotekoje nėra reikalingos knygos, ją parveža iš viešosios bibliotekos. Jeigu ir ten jos nėra, kreipiamasi į G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką arba užsakoma Vilniuje.

Nuo 2011 metų rugsėjo 1-osios šeštadieniais biblioteka nedirba, bet ir skaitytojai nelieka nuskriausti. Dažniau tai aktualu parvažiuojantiems studentams. Bibliotekininkė juos ar jų tėvus telefono žinute informuoja, kad iki penktadienio vakaro ieškomą knygą turės. Jeigu koks studentas parvyksta šeštadienį, tai Joana trumpam į biblioteką užsuka, nors gyvena vienkiemyje.

Kraustėsi kelis kartus

J. Burokienei dirbant Vadokliuose, biblioteka jau du kartus kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Dirbti ji pradėjo namelyje netoli bažnyčios. Buvo mažos patalpos su senutėlėmis knygų lentynomis. Kai iš aukštai viena moteris norėjo paimti knygą, lentyna virto su joje sukrautomis knygomis. Gerai, kad ši atsirėmė į kitą. Pasikūrenti krosnį turėjo pati bibliotekininkė.

Kai namą grąžino teisėtai savininkei, biblioteką perkėlė į naująjį vaikų darželį. Iš ten išsikėlus policijai, medicinos punktui, didelis mūrinis pastatas liko nebešildomas. Tokiomis sąlygomis Joana dirbo aštuonerius metus. Vienas šildytuvas būdavo prie rankų, kitas – prie kojų. Išėjus į lauką atrodydavo, kad atsistojo į šaltą vandenį. Šaltis iškilnodavo grindis. Knygas gadino pelėsis. Pablogėjo Joanos sveikata. Gerai prisimena 2004 metų lapkričio 15-ąją – tą dieną biblioteka persikėlė į seniūniją. Čia patalpos mažesnės, užtat šilta.

Prisimena geruosius skaitytojus

Joana sugebėjo suburti vaikų lėlių teatrą, statė spektakliukus. Turėjo ir skaitovų būrelį. Parašė ne vieną projektą, kad biblioteka taptų turtingesnė knygų. Organizavo įvairius renginius, į juos sugebėjo prisikviesti poetes Dalią Teišerskytę, Almą Karosaitę, labdaringa veikla užsiimančią Agnę Zuokienę. Dabar bibliotekininkei laiką atima kompiuteriai. Ir žmonių vis mažiau atveria duris. Teisinasi, kad niekas nebeįdomu.

Su jauduliu bibliotekininkė prisimena ankstesnius skaitytojus. Sugalvojo aplankyti poetą, žurnalistą, pedagogą, redaktorių Kazį Zupką-Keciorį. Buvo karšta vasara. Ėjo pas jį per arimus. Sutiko labai paprastas senukas, medumi pavaišino. Mirė jis Kaune, bet palaidotas Vadoklių kapinėse. Įdomus buvo ir Pijus Bitinas. Iš įvairių šakų, kelmų sukaupė įspūdingą gamtos turtų muziejų. Labai daug knygų perskaitė Marytė Baublinskienė. Pasiėmė vieną jau sirgdama: „Dieve, kaip aš ją norėčiau perskaityti iki galo“. Teįveikė pusę romano.

J. Burokienė nesukioja laiko atgal, nesidairo ir į prabėgusius metus. Tai praėjo negrįžtamai. Kas gręžiojasi atgal, anot jos, tas jau sensta. Savo žinias ji gilina kursuose, seminaruose, nuotoliniuose mokymuose.

Įvairiais klausimais žmonės užsuka į biblioteką, bet Joana niekada nė vienam nėra pasakiusi „ne“ ar „nežinau“. Stengiasi padėti, kad skaitytojas neišeitų nusivylęs.

Mama sakydavo: jeigu dirbi, tai turi daryti sąžiningai, jeigu dirbi su žmonėmis, su jais privalai būti žmoniška. Tai Joana įsiminė visam laikui.

Vadokliai, Panevėžio rajonas

© 2014 „XXI amžius“