2014 m. vasario 7 d.    
Nr. 6
(2077)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Dvasinė bendrystė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalės katalikų ir evangelikų
liuteronų kunigai bendroje maldoje.
Centre – tauragiškis, aptarnaujantis
Šilalės evangelikų liuteronų
parapiją, kunigas Mindaugas
Dikšaitis. Jo kairėje evangelikų
liuteronų kun. Karolis Skausmenis

Gieda Šilalės parapijos ir Šilalės
evangelikų liuteronų jungtinis choras

Šilalės evangelikų liuteronų parapijos istorijoje yra užfiksuota, jog liuteroniško tikėjimo skelbimo pradžia Šilalės krašte siekia XVI amžių, kai 1525–1527 metais iš Batakių (Tauragės r.) kilęs katalikų kunigas Jonas Tartyla-Batakiškis pradėjo skleisti reformacijos idėjas Žemaitijoje, o dirbdamas Šilalėje netgi sakydavo evangelistinius pamokslus. Už tai persekiojamas jis išvyko į Karaliaučių ir 1531 metais kunigaikščio Albrechto buvo paskirtas Karaliaučiaus miesto lietuvių evangelikų parapijos kunigu.

Šilalėje evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta XVIII amžiaus pabaigoje, kai Šilalėje ir jos apylinkėse pradėjo apsigyventi įvairūs amatininkai iš Prūsijos. Ypač daug jų apsigyveno šalia Šilalės esančiame dvare. Jų kūdikiai buvo krikštijami Romos katalikų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1806 metais Šilalės Romos katalikų vikaras M. Jurkovskis evangelikams liuteronams įvedė atskirą dvasinių apeigų knygą, kuri buvo pildoma lotynų kalba. Išlikęs 1840 metais sudarytas Šilalės evangelikų liuteronų parapijų narių sąrašas liudija jų kilmės vietas. Dauguma jų į Šilalę buvo atsikraustę iš Karaliaučiaus, Įsručio, Gumbinės, Darkiemio, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos. Nemažą dalį tuomet sudarė ir žemaičiai evangelikai, kurie liuteronų tikėjimą priėmė reformacijos laikais.

1806 metais Šilalės miestelio evangelikai jau turėjo savo medinę bažnyčią. Šią parapiją aptarnavo kunigas Čėsna iš Tauragės. 1833 metais bažnyčia sudegė. Vasaromis pamaldos vykdavo po atviru dangumi prie tvenkinio, o žiemos metu jos vykdavo kurio nors parapijiečio namuose.

1838 metais Šilalės evangelikai nudegusioje vietoje pasistatė antrą medinę bažnyčią. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio 24 d., ši bažnyčia ir vėl sudegė. Tuomet Šilalės evangelikų liuteronų parapijos centras persikėlė į Obelyno kaimą. Marė ir Julius Girkiai tam reikalui paskyrė nemažą savo namo dalį ir apie 50 metų liuteronai melsdavosi Obelyne. 1991 metais buvo atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Šilalėje. 1991 m. rugsėjo 29 d. Šv. arkangelo Mykolo sekmadienį vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas ją pašventino. Prie bažnyčios stovi paminklinis akmuo, skirtas Jonui Tartylai atminti, o 2000 metais buvo pašventintas ir Lenkijoje nulietas naujas varpas. 2011 m. spalio 30 d. Šilalės liuteronų parapija paminėjo savo bažnyčios atkūrimo 20-metį. Dabar Šilalės evangelikų liuteronų parapija turi ne tik savo bažnyčią, bet ir gretimai esančius savo parapijos namus. Štai tokia yra Šilalės evangelikų liuteronų parapijos istorija. Belieka tik pasidžiaugti, kad jau visame krikščioniškame pasaulyje ekumeninės pamaldos, kaip dvasinė bendrystė, įgauna vis didesnį „pagreitį“.

Tose vietose, kur susirenka skirtingų konfesijų tikintieji, šv. Mišios neaukojamos, o tik vyksta bendros pamaldos už dvasinę bendrystę: skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, kalbamas „Tikėjimo išpažinimas“, Viešpaties išmokyta malda „Tėve mūsų“ ir kitos bendros maldos. Tai stiprina tautinę bei dvasinę bendrystę, vienybę maldoje. Tokios ekumeninės pamaldos padeda suvokti, jog esame ne kažkokio atskirojo „savojo“ Dievo garbintojai ir kūriniai. Mums visiems Dievas yra vienas, tačiau dėl jau minėto krikščionių susiskaldymo, tarsi nebetapome bendra „avide“.

Ekumeninės pamaldos Maldos už krikščionių vienybę savaitę vyksta Šilalėje, kur gyvena katalikai ir evangelikai liuteronai. Pernai Šilalės parapijos klebono dekano kan. dr. Algio Genučio iniciatyva sausį į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią buvo pakviesti Šilalės evangelikai liuteronai. Vyko ekumeninės pamaldos, pavadintos „Ko Dievas nori iš savo tautos?“ (plg. Michėjo 6, 6–8). Jose dalyvavo Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis ir jo pagalbininkas kunigas Karolis Skausmenis bei grupė Šilalės dekanato katalikų parapijų kunigų. Gausiai susirinkę šilališkiai drauge su evangelikais liuteronais nuoširdžiai pasimeldė, pabendravo. Giedojo jungtinis Šilalės katalikų ir evangelikų liuteronų choras. Nuoširdi dviejų konfesijų dvasinė bendrystė baigėsi atviru pabendravimu – agape.

Ir šiemet, sausio 28-ąją, dviejų konfesijų dvasinė bendrystė įvyko Šilalės evangelikų liuteronų bažnytėlėje. Šį kartą jie į bendras ekumenines pamaldas pasikvietė į savo maldos namus katalikus. Tuo pasirūpino ir nuoširdžiai šilališkius katalikus savo šventovėn priėmė Šilalės evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkas Jonas Juozapaitis. Vėl buvo susitikta su evangelikų liuteronų kunigais: Mindaugu Dikšaičiu, Karoliu Skausmeniu, katalikų dvasininkais dekanu kan. dr. Algiu Genučiu, kunigais Mindaugu Alekna, Justinu Palubinsku. Vėl giedojo jungtinis Šilalės evangelikų liuteronų ir Šilalės parapijos katalikų choras, vėl buvo agapė ir pabendravimas. Tik šiemet pamaldos vyko kur kas drąsiau, atviriau ir nuoširdžiau. Darniau ir gražiau giedojo ir minėtas jungtinis abiejų parapijų choras. Dalyvavo Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, vicemeras Raimundas Vaitiekus ir Šilalės miesto seniūnijos seniūnas Alfonsas Paulikas.

Kadangi šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitė buvo pavadinta „Argi Kristus padalytas?“ (plg. 1 Kor 1, 1–17), todėl ir šio maldingo renginio leitmotyvas: Kristus buvo, yra ir bus tik vienas, savo kančia mus visus atpirkęs, todėl Jis ir nedalomas. Ypač svarias mintis apie tikėjimą į vienintelį Dievą, vienybę ir apie nuodėmes, kurios veda žmoniją į susiskaldymą, pražūtį, bei apie ekumeninio bendravimo svarbą išsakė kunigai M. Dikšaitis ir kan. dr. A. Genutis.

Pasak ekumeninėse pamaldose dalyvavusių evangelikų liuteronų ir katalikų, jeigu ir toliau per bendrą maldą vyks ekumeninis bendravimas, tikrai priartėsime vienas prie kito, suvokę, jog Kristus tikrai yra nedalomas ir mūsų tikėjimas taps vieningu tikėjimu.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija