|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Rezervate, tarp pelkynų pievų ir retų augalų
Širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė, dvilapis purvuolis, vienalapis gedutis, pelkinė uolaskėlė, tįsioji frulanija, Ričardsono dygė, Brucho garbuonė, raukšlėtoji ir žalioji dvyndantės, tankusis ir šukelinis kiminas pelkių augalai, kurių pavadinimai ne biologijos specialistams mažai ką sako. O štai Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji biologė-botanikė Asta USELIENĖ šiuos augalus stebi, vertina, atranda, aprašo. Kadangi ji sausio 3 dieną šventė prasmingą gyvenimo jubiliejų, o be to, yra uoli Viešvilės parapijietė, su vyru Vytautu auginanti du sūnus, kuriems skiepija ne vienadienes, o amžinąsias vertybes, todėl šiandien ji XXI amžiaus pašnekovė. Su Asta kalbėjosi jos bendraklasis Romas BACEVIČIUS. Iš kur esi kilusi, kur mokeisi? Esu gimusi kitapus Nemuno, Šakių rajono Voniškių kaime, kolūkiečių šeimoje. Pirmą klasę baigiau Stanaičių pradinėje mokykloje. Ją netrukus uždarė, toliau lankiau Pajotijų pradinę, paskui mokiausi Plokščių vidurinėje mokykloje. Ją baigiau 1981 metais, buvau XV laidos abiturientė. Kokie dalykai mokykloje labiausiai patiko? Patiko biologija, chemija, vokiečių kalba. Biologija labiausiai, skaičiau daug papildomos literatūros, dalyvaudavau olimpiadose. Kur ir ką studijavai baigusi vidurinę? Ar tai buvo Tavo svajonės išsipildymas? Baigusi vidurinę studijavau Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybę. Tai buvo svajonės išsipildymas (biologiją studijuoti norėjau, o žemės ūkis man, kaimo vaikui, buvo artimas, mėgau daržininkystę). Kur ir kuo po studijų teko dirbti? Po studijų grįžau į Šakių rajoną, pradėjau dirbti Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje, o po metų (pasikeitė mokymo programos ir nebeliko mano krūvio) perėjau į Keturnaujienos devynmetę mokyklą. Darbas mokykloje patiko, bet biologijos pamokų buvo mažai, mokiau dar kitų dalykų. Tai ir lėmė mano apsisprendimą pakeisti darbą. Kaip atsiradai Viešvilėje? Vieną vasarą kartu su broliu Rimvydu panorau apsilankyti neseniai įsteigtame Viešvilės rezervate (brolis ten vykdė smulkiųjų žinduolių tyrimus). Po kelių dienų viešnagės netikėtai gavau pasiūlymą dirbti, nes buvo laisvas botaniko etatas. Neilgai svarsčiusi pasiūlymą priėmiau ir nuo 1993 metų rugsėjo dirbu čia. Iš pradžių gyvenau Tauragės rajone, Eičiuose (netoli rezervato direkcijos). Čia sukūriau šeimą, mano vyras irgi dirba Viešvilės rezervate yra vyr. ekologas. Po kelių metų persikėlėme gyventi į Viešvilę. Kokios Tavo pareigos? Esu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji biologė-botanikė (mano veiklos sritis augalai). Papasakok apie dabartinį savo darbą, savo įstaigą ir jos misiją. Kokie išskirtiniai projektai čia vykdomi? Kiek ir kaip Tu prie jų prisidedi? Viešvilės rezervatas viena iš nedaugelio griežčiausią apsaugos statusą turinčių saugomų teritorijų Lietuvoje. Jis įsteigtas mažai pažeistiems Karšuvos girios Viešvilės upelio baseine esantiems pelkynams ir miškams išsaugoti. Rezervato direkcija, atsakinga už šių gamtos vertybių išlikimą, vykdo jų tyrimus ir stebėjimus. Darbo pradžioje didesnis dėmesys buvo skiriamas augalams inventorizuoti. Šį darbą darau iki šiol, tik gal didesnį dėmesį skiriu išaiškinti saugomų rūšių radimvietes. Vėliau pradėjau Raudonosios knygos augalų monitoringą (ilgalaikius stebėjimus). Vadovaujantis parengtu rezervato tvarkymo planu vykdomi gamtotvarkos darbai, pavyzdžiui, hidrologinio režimo pelkėse atkūrimas, plintančių svetimžemių rūšių naikinimas, atvirų buveinių atkūrimas ir palaikymas. Gamtotvarkos darbų efektyvumui įvertinti vykdomas monitoringas. Periodiškai tose pačiose vietose darau augalijos aprašymus, inventorizuoju saugomus, indikatorinius pievų ir pelkių augalus. Prie direkcijos turime įrengtą mokomąjį-pažintinį taką į aukštapelkę, vedu ten ekskursijas. Jas vedu ir gamtiniu maršrutu prie Viešvilės miestelio. Rezervatui yra priskirti ir arčiausiai esantys draustiniai. Direkcija vykdo jų priežiūrą. Šiuo metu Balandinės telmologiniame draustinyje vyksta hidrologinio režimo atstatymo darbai. Nemuno pievos ties Viešvile yra griežlių apsaugai svarbi teritorija. Čia vertiname pievų būklę, vyksta griežlių apskaitos. Kai kuriuose projektuose dalyvauju individualiai. Pavyzdžiui, prieš metus atlikome pakartotinę kertinių miško buveinių inventorizaciją Jurbarko ir Tauragės rajonuose. Gal ką nors kur nors apie šią veiklą rašai? Rašyti aš nemoku, mieliau šneku. Retkarčiais parašau kokią žinutę į rezervato internetinę svetainę ar rajono laikraštį. Kokie augalai rezervate svarbiausi? Išvardink tuos, kuriuos stebite, ir gal kokių atradimų yra? Ar stebima augalija nyksta ar gausėja? Didesnę rezervato ploto dalį užima pelkės ir pelkiniai miškai, o tai labai jautrios ekosistemos, čia svarbiausi yra pelkių augalai. Stebimi saugomi augalai: širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė, dvilapis purvuolis, vienalapis gedutis, pelkinė uolaskėlė, paprastasis kardelis. Kasmet vertinamas šių augalų gausumas, nors kai kurie, ypač orchidiniai, augalai dėl savo biologijos ypatumų išauga ne kasmet. Kai kurie augalai nyko dėl klaidingos ankstesnės nuostatos, kad rezervato teritorijoje nieko negalima daryti. Nustojus naudoti pievas, jos pradėjo užaugti krūmais, išnyko kai kurie būdingi pievų augalai. Pradėjus jas šienauti natūrali pievų augalija pradeda atsistatyti. Buvo beišnykstančios ir pelkinės uolaskėlės, nes pelkė, kurioje jos augo, užžėlė krūmais. Pradėjus kirsti krūmus kasmet vėl pražysta apie 20 šių gražių pelkės augalų. Prieš keliolika metų pradėjau domėtis samanomis, dabar jas neblogai pažįstu, todėl paskutiniais metais daugiausiai atradimų buvo tarp jų. Esu radusi tokias itin retas Lietuvoje samanas, kaip tįsioji frulanija, Ričardsono dygė, raukšlėtoji ir žalioji dvyndantės, tankusis kiminas ir kitas. 2011 metais Aukštumalės pelkėje radau šukelinį kiminą, kuris buvo laikomas išnykusiu Lietuvoje. Ar dabartinis Tavo darbas yra tas, kurį galėtum pavadinti mėgiamu? Juk daug žmonių dabar dirba nemėgiamą darbą. Darbas, kurį dirbu, tikrai yra mėgiamas. Smagu stebėti gamtą, pokyčius joje. Džiaugiuosi, kai pasiseka rasti rezervate dar neužfiksuotą ar retą rūšį (esu radusi ir naują Lietuvai samaną Brucho garbuonę). Kokia visuomenine veikla užsiimi, kokiems pomėgiams randi laiko? Šiuo metu jokia visuomenine veikla neužsiimu. Mėgstu liaudies dainas, anksčiau dainavau Eičių folkloro ansamblyje Palvija, dainavau ir Viešvilėje susikūrusiame folkloro ansamblyje, bet dabar jo veikla nutrūkusi. Domiuosi vaistiniais augalais, renku vaistažoles, kartais vedu seminarus šia tema, supažindinu su vaistiniais ir kitais augalais. Beje, esu baigusi gidų kursus. Koks Tavo ryšys su tėviške, kaip dažnai joje lankaisi? Ryšys su tėviške visada buvo stiprus, čia grįždavau gana dažnai. Mirus tėvams atvažiuojame rečiau, nors visada ilgiuosi savo gimtosios sodybos ir kaimo. Tėviškėje gyvena giminaičiai, tad aplankome ir juos. Viešvilė, Jurbarko rajonas
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |