Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Savas tarp savųjų

Bronius VERTELKA

Taujėnų bendruomenės pirmininkas ir Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Rolandas Janickas

Rolandas Janickas prie ežero

Abipus senojo Vilniaus–Ukmergės kelio esantys ir maždaug 600 gyventojų turintys Taujėnai išsaugojo tai, kas daugelyje panašių Lietuvos vietovių baigiama pamiršti. Miestelyje veikia paštas, kultūros centras, biblioteka, vidurinė mokykla, medicinos punktas, apsipirkti kviečia dvi parduotuvės. Už tai, kad šiandien gyvi Taujėnai, gero žodžio vertas miestelio bendruomenės pirmininkas Rolandas Janickas, konkurse „Lietuvos kaimo spinduliai 2011“ pelnęs nominaciją „Kaimo bendruomenės lyderis“. Jis buvo ir Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius, jau kelias kadencijas yra rajono Tarybos narys, o neseniai tapo ir Savivaldybės vicemeru, yra Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos Pastoracinės tarybos pirmininko pavaduotojas. Pagal specialybę yra ryšių inžinierius, Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo investicijų valdymo magistro laipsnį.

Gimęs Anykščiuose, sodyboje ant Šventosios upės kranto, į Taujėnus jis atvažiavo būdamas antroje klasėje. Čia sukūrė šeimą su bendraklase Jolanta, su kuria draugauti ėmė 10-oje klasėje, augina tris vaikus. Dar Nepriklausomai Lietuvai žengiant nedrąsiai, Taujėnuose jaunos šeimos ėmėsi veiklos – pradėjo dainuoti, subūrė mėgėjišką teatrą. Mintis jį turėti atėjo respublikiniame mėgėjiškų teatrų festivalyje Rokiškyje, kur susipažino su latviais ir lenkais. Kartu su Taujėnų kultūros namų direktore susimąstė, kodėl ir namuose negalėtų rengti tokių teatrų festivalių. Nors neturėjo lėšų, kultūros namai atrodė apgailėtinai, o dvaro rūmai buvo privatizuoti, sužibo mintis surengti teatrų festivalį „Prie dvaro“. Pasistatė laikiną sceną. Susirado rėmėjų. Turėdami šimtą litų padarė tiek, kad kitur toks darbas kainuotų tūkstančius. Žmonėms tai patiko. Atsirado bendruomeniškumas, augo veikliųjų branduolys.

Sovietiniais laikais senoji klebonija buvo nugriauta. Kleboną perkėlė į labai prastus pastatus. Žiemą ten tebuvo 5–6 laipsniai šilumos. Tokiomis sąlygomis klebonas gyveno. Pagaliau nutarta statyti naują kleboniją. Pasidarė jos techninį projektą. Paramą skyrė arkivyskupija, verslininkai. Pastačius kleboniją, atsirado ir salė, kurioje galėjo rinktis saviveiklininkai, giedotojai. Todėl Taujėnuose neišblėso nuoširdumas, vieno kitam atjauta ir pagarba.

2002-aisiais gimus miestelio bendruomenei, nuspręsta prie Mūšios upelio tvenkinio įsirengti maudyklą. Darbo ėmėsi irgi neturėdami pinigų. Dabar paplūdimys su baldais iš medžio džiugina visus.

Nuo 2007-ųjų R. Janickas – bendruomenės pirmininkas. Imtis tokių pareigų sutiko su sąlyga, jeigu leis suformuoti savo komandą – tarybą, su kuria galėtų nudirbti darbus. Pasiūlė sudaryti projektinę grupę, į kurią būtų deleguoti parapijos, bendruomenės, seniūnijos, kultūros namų, bibliotekos, jaunimo atstovai, o kiekvienas jų parengtų atskirus projektus. Ką pavyko gauti per projektus, jau dėjo į bendrą krūvą. Nutarė padaryti taip, kad viename renginyje dalyvautų visa bendruomenė ir parodyti, kad taujėniškiai yra vieningi. Tiesa, tada tokių renginių būna mažiau, bet jie geresni ir turi kitokią vertę.

Vykdydama projektus bendruomenė susikūrė savo tinklalapį. Meno vadovė vis klibino: visi kaimai turi kapelas, o mes neturime instrumentų. Sukirto rankomis, kad toks muzikinis kolektyvas bus. Nemažai vaikų šiaip muzikuoja arba važinėja į muzikos mokyklą. Per porą metų supirko muzikos instrumentus. Į kapelos veiklą įtraukė jaunimą. Dabar veikia vaikų kapela, suaugusiųjų etnografinis ansamblis, vyrų, moterų ansambliai, bažnyčios choras. Įsigijo garsinę aparatūrą. Pamažu susiformavo 30–40 žmonių bendruomenės aktyvas. Tai yra miestelio šviesuomenė.

Ankstesniojo klebono mons. Jono Voverio idėja buvo leisti Taujėnų laikraštėlį „Tėviškėlė“. Pradžioje spausdino jo kūrybą, nes šis turi gabumų poezijai. Paskui nusprendė turėti ne vien parapijos, bet ir bendruomenės laikraštėlį, kuriame būtų spausdinami ir religinio turinio straipsniai, ir nušviečiamas viso miestelio gyvenimas. „Tėviškėlės“ pasirodo maždaug po 6 numerius per metus: artėjant Šv. Kalėdoms, Velykoms, Tėvo, Motinos dienai, švenčiant atlaidus.

„Miestelis išliks gyvas, jeigu didžioji dalis mokytojų, seniūnijos darbuotojų bus vietiniai, o klebonas pastoviai gyvens miestelyje, jeigu bus stipri bendruomenė, o kultūros centro, bibliotekos darbuotojai – Taujėnų patriotai“, – sakė R. Janickas.

Dirbdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Rolandas pasiūlė  privatizuoti buvusią  mokyklos  katilinę. Avarinės būklės kultūros namai buvo uždaryti, o Taujėnų dvaras, mokykla laisvų patalpų neturėjo. Pavyko per kaimo plėtros programą gauti lėšų statybai. Bendradarbiaujant su Taujėnų seniūnijos seniūne, kuri buvo šio projekto vadovė, jau vietoj katilinės iškilo dviaukštis gražuolis pastatas, skirtas kultūros centrui ir bibliotekai. Po Šv. Kalėdų buvo įkurtuvės. Jau mąstoma apie priestatą, kuriame įsikurtų vaikų darželis, amatų ir bendruomenės centrai. Dabar bendruomenės centras laikinai įsikūręs buvusiame seniūnijos pastate.

Miesteliui labai svarbus Taujėnų dvaras, su kuriuo gražiai bendradarbiaujama, čia ne vienas įsidarbino. „Jeigu nesukursime darbo vietų Taujėnuose, jeigu nesudarysime reikiamų sąlygų jaunimo laisvalaikiui, gali atsitikti taip, kad čia mes nieko neturėsime“, – kalbėjo R. Janickas. Bendruomenė organizavo jaunimo diskotekas, jų saugumu rūpinosi tarybos nariai. Kas pasirūpintų tuo, jeigu policija saugoti neapsiima, o samdyti apsaugą – per brangu? Bendruomenė saugojo savo vaikų ramybę. Atvėrus duris naujajam kultūros centrui, miestelyje vėl vyksta diskotekos.

Švenčiant Taujėnų bažnyčios 150 metų jubiliejų, šventoriuje pastatytas Rūpintojėlis, sutvarkyta aplinka, sudaryta koncertinė programa. Bendruomenė pasisamdė Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestrą, kuris grojo per visą šventę, dalyvauti joje kvietė visus. Atvyko vyskupas, teikė Sutvirtinimo sakramentą. Šventinėse eitynėse, kuriose dalyvavo apie 1000 žmonių, pirmieji buvo prie bažnyčios, paskutinieji – prie pašto. Tokio reginio Taujėnai galbūt dar nematė.

Iš ES lėšų tikimasi sutvarkyti bažnyčios fasadą, nors dėl to būta daug vargo. Dvaro rūmai ir bažnyčia yra vientisas pastatų kompleksas, statytas Radvilų. Bažnyčia yra tarsi Vilniaus Arkikatedros kopija, tik aštuonis kartus mažesnė. Atvažiavusios ekskursijos eina aplankyti dvaro, o bažnyčioje joms nėra ko parodyti. Dar reikia sutvarkyti varpinę, šventoriaus laiptus, įsirengti procesijų takus. Bendruomenė su parapija pakeitė bažnyčios stogą.

Kai buvo statoma vasaros estrada, kai kas galvojo, kad ją išlaužys jaunimas. Bet kur jaunimui dėtis, kur sueiti? Ten kiekvieną savaitgalį arba net dažniau šiltu metų laiku renkasi jaunimas. Jis turi savo vietą. Įrengtą paplūdimį už parko irgi jaunieji saugo. Dvaras nakčiai vartų nerakina. Bet kuriuo paros metu galima į jį užsukti.

„Mūsų bendruomenėje prigijo posakis: „Neįdomu, kokie tavo įsitikinimai, nesvarbu, kokiai partijai priklausai, visų mūsų  rūpestis – Taujėnai“. Visos geros idėjos čia priimamos. Žmonės yra skirtingi, tik vadovams juos reikia teisingai surikiuoti ir truputėlį stumtelėti. Jeigu pasisekė, yra sėkmė. Tai – visų nuopelnas. Jeigu nepasisekė, yra ir vadovų kaltės“, – kalbėjo R. Janickas.

Per bendruomenės veiklos 10-metį įvykdyta daugiau nei 30 projektų. Užtat šiandien gyvi Taujėnai. Čia nėra masinio bėgimo į užsienį. Išvykusieji uždarbiauti turėdami kompiuterį gali sužinoti visas miestelio naujienas. Svarbu, kad pagyvenę žmonės niekur nenorėtų išvažiuoti. Bendruomenė stengiasi juos įtraukti į veiklą. Brandaus amžiaus moterys renkasi į gegužines pamaldas. Tai – ne vien malda, bet ir bendravimas, jos išeina iš namų, eina viena kitos lankyti. Labai svarbu, kad neužsidarytų savyje. Kad sukurtų darbo vietų, verslas turi turėti pelno. Dabar jis apkraunamas dideliais mokesčiais. Gaminių savo rinkoje irgi negali parduoti. R. Janicko nuomone, darbo atlygis turi gerokai skirtis nuo pašalpos. Neina dirbti jauni, nes jie gauna pašalpas, nors Ukmergėje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

„Parašę projektą, susikūrėme dvaro savininkų Radvilų epochą atitinkančius istorinius drabužius. Pasisiuvome juos, išėję reprezentuojame didikus ir truputėlį užsidirbame. Jau turime mintį, kaip čia ekskursantams ne tik pastatus, bet ir meninę programą su istorine atrakcija parodyti. Kūrybingi privalo būti patys bendruomenės nariai. Kaip tai daryti, ministras ar kitas aukštas pareigūnas atėjęs nepasakys“, – teigia R. Janickas.

Taujėnuose jau atnaujinta vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Ateities planuose – gatvių ir šaligatvių tvarkymo darbai. Taujėnų bendruomenė bendrauja dirbdama. Anot R. Janicko, negyva bendruomenė, kur nėra bendravimo.

Taujėnai, Ukmergės rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“