|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pagerbė Lietuvos laisvės kovotojus
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, šeštadienį, Radviliškio rajone, Grinkiškio seniūnijos Mėnaičių kaime esančioje Miknių-Pėtrėčių sodyboje, paminėtos 65-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo metinės. Mėnaičių kaime Lietuvos laisvės kovotojų atminimą pagerbė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, keletas Seimo narių, Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, kariai, jaunieji šauliai, jaunimas, grupė NATO karių amerikiečių, dislokuotų Zokniuose, būrys tautiečių, atvykusių ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš toliau. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Susirinkusiems pagerbti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą ir paminėti svarbią Lietuvai datą pasveikinęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius priminė, kad 1918 ir 1949 metų signatarų pakloti tvirti lietuvybės pamatai pamažu lietuvių tautą vedė į 1990 metų kovo 11-ąją. Jų laisvės dvasia, pasipriešinimas okupacijoms ir atėjūnams padėjo mums atversti dar vieną reikšmingą naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos puslapį, kalbėjo jis. Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys palinkėjo lietuvių tautai vienybės, išminties ir stiprybės. Ryžto, pasiaukojimo, drąsos ir tikėjimo iš Lietuvos partizanų turi pasimokyti visi šiandienos lietuviai. Jų pavyzdys mus moko, kaip reikia kurti ir stiprinti nepriklausomą, demokratinę, orią ir šviesią savo Tėvynę Lietuvą, sveikindamas sakė meras. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius sakė, kad 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarus galima vadinti Lietuvos kariuomenės vadais, o partizanų dvasia esą perteikta šių dienų kariuomenei. Susirinkusius pasveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Suplazdėjus Lietuvos valstybės ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vėliavoms, suskambo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis) muzika. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialo padėjo gėlių, susirinkusiųjų akis džiugino puikios Lietuvos karių rikiuotės, Lietuvos laisvės kovotojų atminimą skrydžiu pagerbė Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis L-410 (pilotas kpt. Romas Azarevičius). Partizanų dainas atliko Radviliškio miesto kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras Versmė (vadovė Laimutė Vaitiekūnienė). Tylos minute pagerbę Lietuvos partizanus, renginio svečiai ir dalyviai apžiūrėjo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos vadavietę, kurioje okupacijos metais, 1949-ųjų vasario 16-ąją, buvo pasirašyta Deklaracija, paklojusi pamatus Nepriklausomos valstybės atgimimui. Šis dokumentas kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais sudarė teisinį partizanų veiklos pagrindą, siekiant sudaryti vieningą centro vadovaujamą organizaciją. Šiam tikslui pasiekti penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Devyniose partizanų apygardose žuvo apie 20 tūkstančių laisvės kovotojų, apie penki tūkstančiai ryšininkų ir rėmėjų. Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją. Žuvo Bronius Liesis-Naktis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Grigonis-Užpalis, Vytautas Gužas-Kardas, suimti ir sušaudyti Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jonas Žemaitis-Vytautas. Susirinkusieji į renginį apžiūrėjo partizanų bunkerio rekonstrukciją, susitiko su partizanais-rekonstruktoriais, šildėsi karšta arbata ir vaišinosi kareiviška koše, rašė laišką-palinkėjimą ateities kartoms, kuris po renginio padėtas saugoti partizanų bunkeryje-muziejuje. Atkurtame bunkeryje prisiminimais dalijosi sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė, 1949 metais buvusi maža mergaitė. Lietuvos šauliai organizuos jauniesiems šauliams ir dalyvaujančiam jaunimui pravedė patriotinį žaidimą-viktoriną. Bunkerio, klėties ir paminklo statymo darbai Mėnaičių kaime buvo pradėti 2010 metų pavasarį, o baigti rudenį. Memorialo įkūrimo iniciatoriai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir LLKS. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas stiklu dengtas partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus. 1949 m. vasario 222 dienomis Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Pasibaigus renginiui Mėnaičiuose, jo dalyviai persikėlė į Šeduvą. Premjeras A. Butkevičius, kilęs iš Šeduvos, pasidžiaugė, kad miestas vis gražėja. Minėjimo dalyviai pasižiūrėjo dokumentinį filmą apie Lietuvos partizanus, įspūdingą koncertą dovanojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.
XXI
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |