Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Šventėme Valstybės atkūrimo dieną

Tautinės patriotinės eitynės nuo Ramybės parko iki Kauno Rotušės Livijos Šiugždienės nuotrauka

Vasario 16 dieną, sekmadienį, minėjome Lietuvos valstybės Atkūrimo dieną. Daugiau ar mažiau įvairiais renginiais ją šventė visa Lietuvos, bet kaip visada, tradiciškai daugiausia jų vyko Vilniuje ir Kaune.

Vasario 16-osios rytą Vilniuje valstybės vadovai apsilankė Rasų kapinėse ir pagerbė 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarus. Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai, o Seime vyko 2013-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo ir kūrybos pristatymo renginys. Prie Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, vyko Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Vidurdienį Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vyko šv. Mišios. Tradiciškai minėjimas vyko Pilies gatvėje, prie namo, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta nepriklausomybė. Vakare Katedros aikštėje vyko įspūdingas koncertas.

Istorinės atminties politika Lietuvoje: atraminiai Lietuvos valstybingumo taškai

Pranešimas, skaitytas vasario 17 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusioje konferencijoje „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijai – 65“

Laurynas Kasčiūnas

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos 65-mečio minėjimas – ne tik proga dar kartą prisiminti mūsų Tautos didvyrius, savo tikėjimu ir darbais išsaugojusius Lietuvos laisvės idėją, bet ir aptarti tai, kaip mums šiandien sekasi puoselėti jų atminimą ir visą Lietuvos valstybingumo tradiciją.

Kalbėti apie istorinės atminties politikos svarbą verčia ne tik informacinio ir kultūrinio karo prieš Lietuvą akivaizdoje nuolat pasikartojantys bandymai „perrašyti“ Lietuvos istoriją ar vietinių judų išpuoliai prieš tuos žmones, be kurių nepriklausoma Lietuva šiandien būtų tiesiog neįmanoma, bet ir visai nesenai kilusios aistros dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto, registruoto Lietuvos Respublikos Seime. Cituoju šio įstatymo autorius: „Šį įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį, kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Tai – bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos (...) išlikimo ir gyvybingumo sąlyga. Kartu tai – valstybingumo garantas“. Tačiau šio įstatymo iniciatoriams iš karto imta priekaištauti, jog neva „slapta nuo visuomenės ir istorikų bendruomenės siaura žmonių grupė bando uzurpuoti teisę nustatyti, kokia istorija turi būti teisinga, o kokia – ne“. Tad kyla klausimas, ar Lietuvai reikalingas toks įstatymas? Istorinė politika egzistuoja visada ir kiekvienoje šalyje, nes visos valstybės neišvengiamai vienaip ar kitaip reguliuoja istorinės atminties klausimus. Štai 2009 metais prie Rusijos Federacijos prezidento institucijos buvo sudaryta Komisija kovai su, kaip teigiama, „mėginimais falsifikuoti istoriją pažeidžiant Rusijos interesus“. Ši instuticija veikia iki šiol. Komisijos uždavinys – diplomatinė ir propagandinė kova su Rusijai žalingais istorinės praeities vertinimais, pirmiausia siekiant neleisti kalbėti apie sovietų nusikaltimus tose valstybėse, kurios buvo SSRS okupuotos ir pateko į jos įtakos orbitą.

Pagerbė Lietuvos laisvės kovotojus

Minėjimas prie paminklo Mėnaičių kaime, Miknių-Pėtrėčių sodyboje, žymintčio LLKS Deklaracijos paskelbimo vietą

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, šeštadienį, Radviliškio rajone, Grinkiškio seniūnijos Mėnaičių kaime esančioje Miknių-Pėtrėčių sodyboje, paminėtos 65-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo metinės.

Mėnaičių kaime Lietuvos laisvės kovotojų atminimą pagerbė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, keletas Seimo narių, Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, kariai, jaunieji šauliai, jaunimas, grupė NATO karių amerikiečių, dislokuotų Zokniuose, būrys tautiečių, atvykusių ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš toliau. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.